GULAG (sutr. iš rus. Glavnoje upravlenije ispravitelno trudovych lagerej – Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba), 1930–60 SSRS represinių žinybų padalinys, vadovavęs priverčiamųjų darbų lageriams ir kolonijoms, kartais ir tremtinių vadinamosioms specialiosioms (darbo) gyvenvietėms.
GULAG pavaldumas
GULAG buvo įkurtas 1930 vietoj Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD; nuo 1946 Vidaus reikalų ministerija) Vyriausiosios kalinimo vietų valdybos. GULAG pavaldumas ir sudėtis dažnai keitėsi. 1930–34 jis buvo vadinamas Jungtinės valstybinės politinės valdybos (OGPU) Vyriausiąja pataisos darbų lagerių ir darbo gyvenviečių valdyba, 1934–36, 1939–41, 1951–53 NKVD (nuo 1946 Vidaus reikalų ministerijos) Vyriausiąja pataisos darbų lagerių, specialiųjų gyvenviečių ir kalinimo vietų valdyba, 1936–39, 1941–50 NKVD (Vidaus reikalų ministerijos), 1953–54 Teisingumo ministerijos, nuo 1954 Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiąja pataisos darbų lagerių ir kolonijų valdyba, 1956–59 Vyriausiąja pataisos darbų kolonijų valdyba, 1959–60 Vyriausiąja kalinimo vietų valdyba.
Vorkutos lagerio pastatai (20 a. 6 dešimtmetis, Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Lageriai
Pirmieji lageriai, Cholmogorų ir Solovkų, 1930 perduoti GULAG, buvo įkurti 1918 Archangelsko gubernijoje. Dauguma vėlesnių buvo Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Didžiausios lagerių grupės: Baltosios–Baltijos jūrų kanalo, Solovkų, Viatkos, Vorkutos, Karagandos, Norilsko, Baikalo–Amūro. GULAG lagerių vidaus tvarka buvo parengta Solovkuose. 1930 GULAG turėjo 279 lagerius ir kolonijas, 1940 atitinkamai – 53 ir 425, 1953 – 156 ir 687.
Kaliniai
lietuviai politiniai kaliniai Taišeto lageryje (Irkutsko sritis, 1958)
Iš pradžių į GULAG daugiausia vežta buvę Rusijos baltųjų kariuomenių kariai, Rusijos imperijos dvarininkai, valdininkai, politinių partijų veikėjai, eserai, menševikai, iš kompartijos pašalinti asmenys (ir lietuviai). Prasidėjus žemės ūkio kolektyvizacijai į GULAG lagerius išvežta daug valstiečių. GULAG sistema ypač išsiplėtė 1935–39 per didžiausių stalininių represijų SSRS laikotarpį (Didysis valymas), dar labiau – po II pasaulinio karo. 1940–41 ir 1944–53 į juos pakliuvo ir daug SSRS okupuotų Baltijos šalių, t. p. Vakarų Baltarusijos, Vakarų Ukrainos, Moldavijos gyventojų, pasipriešinimo sovietų valdžiai judėjimo dalyvių, SSRS buvusių karių, Vokietijos ir jos sąjungininkių karo belaisvių. GULAG lageriuose 1930 kalinta apie 272 000, 1939 – 1 672 438 (tarp jų 1050 lietuvių), 1941 – 1 929 729 (1245 lietuviai), 1943 – 1 484 182 (3125 lietuviai), 1946 – 1 703 95 (12 779 lietuviai), 1952 – 2 504 514 (47 124 lietuviai), 1954 04 01 – 1 360 333, 1959 – 948 447 žmonės.
Darbo ir gyvenimo sąlygos. Ypatingieji lageriai
GULAG vadovybė švenčia gegužės 1‑ąją (1934)
Kaliniai daugiausia tiesė kelius, geležinkelius, kasė kanalus, dirbo miškų ūkyje ir kasyklose, statė elektrines ir pramonės įmones (daug kalinių dirbo įgyvendinant sovietinį atominį projektą). Darbo ir gyvenimo sąlygos GULAG lageriuose buvo itin sunkios (atšiaurus klimatas, griežtas režimas, ribotas maisto racionas ir kita), didelis mirtingumas (pvz., 1934 mirė 26 295, 1942 – 248 000, 1947 – 35 668 žm.). 1948 02 21 SSRS Ministrų Tarybos nutarimu įkurti ypatingieji lageriai, juose įvestas katorginis režimas ir ilga darbo diena (iki 10 valandų). 1948 tokių lagerių buvo 8, 1952 – 12. Didžiausi iš jų buvo Rečnojus (Vorkuta), Ozernis (Irkutsko sr.), Mineralnis (Ita). 1952 ypatinguosiuose lageriuose kalinta 224 430 žmonių (21 771 lietuvis).
GULAG panaikinimas
Po J. Stalino mirties (1953) GULAG sistemą imta reformuoti ir pamažu naikinti. Pagal 1953 03 27 SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo amnestiją išlaisvinta apie 1,2 mln. žmonių. Pagal 1954 03 29 SSRS Ministrų Tarybos įvestą sistemą už darbo normų viršijimą 1 kalinimo diena buvo prilyginama trims. 1954–56 lageriuose kalinių sumažėjo nuo 1,36 iki 0,78 milijonų. 1960 GULAG buvo panaikintas, bet priverstinio darbo lagerių SSRS liko; jie buvo perduoti sąjunginių respublikų Vidaus reikalų ministerijų žiniai. Išleidus A. Solženicyno knygą GULAGO archipelagas (1973) GULAG tapo NKVD lagerių ir kalėjimų bei viso sovietinio totalitarinio režimo simboliu.
buvęs lageris prie Permės, dabar – Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus Permė‑36
GULAG Lietuvoje
1940 09 įkurtam GULAG LSSR NKVD Pataisos darbų kolonijų skyriui buvo pavaldžios Pravieniškių pataisos darbų, Jurdaičių (Šiaulių apskr.) ir Kalnaberžės (Kėdainių apskr.) vaikų darbo kolonijos. 1941 06 Pravieniškėse kalėjo apie 450 žmonių (daugiausia žemės ūkio pyliavų nevykdę ūkininkai, nuteisti 2–4 m. kalėti, t. p. apie 80 internuotų buvusios Lenkijos Respublikos piliečių, apie 20 sovietinių kareivių). Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui traukdamasis sovietinis dalinys (1941 06 26) išžudė apie 230 kalinių ir apie 30 kolonijos tarnautojų. Nuo 1944 09 Lietuvoje veikė 2 atskiri lagerio punktai Vilniuje (Rasų gatvė, buvusi Švč. Jėzaus širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas) ir Pravieniškėse, nuo 1948 03 – 10 kolonijų ir lagerio punktų (Akmenėje, Kaune, Klaipėdoje, Pravieniškėse, Prienuose, Šiaudinėje, Šilutėje, Vilniuje). Jų skaičius, buvimo vieta keitėsi.
GULAG LSSR kolonijose ir lageriuose 1945 buvo kalinami 545 kaliniai, 1948 – 8862, 1952 – 6163, 1953 – 7080, 1957 – 1083, 1960 – 2791. LSSR kolonijose ir lageriuose kalėjo daugiausia nuteistieji už buitinius, tarnybinius, kriminalinius nusikaltimus. Dauguma nuteistųjų už antisovietinę veiklą buvo išgabenama kalėti į SSRS kalėjimus ir lagerius. Nuteistieji už vadinamuosius kontrrevoliucinius nusikaltimus (Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos Baudžiamojo Kodekso 58 straipsnis) sudarė nuo 5 iki 10 % kalinių (1952 – 375 kaliniai). Šilutės lageryje 1944–48 buvo kalinami karo belaisviai vokiečiai.
L: A. Solženicyn Archipelag GULAG. 1918–1956. Opyt chudožestvennogo issledovanija 4 t. Paris 1974; J. Pajaujis-Javis Soviet Genocide in Lithuania New York 1980; Deportacje i przemieszczenia ludnośći polskiej w głab ZSSR 1939–1945 Warszawa 1989; Deportacii narodov SSSR v 30–50‑e g.g. 3 t. Moskva 1993; Sistema ispravitel′no-trudovych lagerej v SSSR 1923–1960. Spravočnik Moskva 1998; GULAG – glavnoe upravlenie lagerej. 1918–1960 g.g. Moskva 2000.
111
Glavnoje upravlenije ispravitelno trudovych lagerej; Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba; -Vyriausioji pataisos darbų lagerių, specialiųjų gyvenviečių ir kalinimo vietų valdyba; -Vyriausioji pataisos darbų lagerių ir kolonijų valdyba; -Vyriausioji pataisos darbų kolonijų valdyba; -Vyriausioji kalinimo vietų valdyba