gulbės

gubės (Cygnus), antinių (Anatidae) šeimos paukščių gentis. 7 rūšys. Paplitusios visur (išskyrus Afriką ir Antarktidą).

gulbė nebylė

Didelės, ilgu kaklu, trumpomis kojomis, ilgais pirštais, kuriuos jungia plaukiojamoji plėvė. Baltos ar juodos spalvos. Plaukioja ir skraido gerai. Monogamės. Gyvena įvairiuose vandenyse. Minta vandens ir pakrančių augalais, rečiau bestuburiais. Pietų Amerikoje aptinkama juodakaklė gulbė (Cygnus melancoryphus). Balta, galva ir kaklas juodi, ant snapo raudona išauga. Australijoje ir Tasmanijoje dažna juodoji gulbė (Cygnus atratus). Juoda, tik didžiosios plasnojamosios plunksnos baltos. Pečių plunksnos puošnios, susisukusios. Lengvai prijaukinama, auginama Europos parkuose. Žinomiausia gulbė nebylė (Cygnus olor) paplitusi Eurazijoje.

Lietuvoje

Lietuvoje 3 rūšys. Gulbė nebylė peri nuo 1937 (Žuvinto ežere); gausi. Kūno ilgis apie 155 cm, masė 7–15 kg. Balta, snapas oranžiškai raudonas su juodu gumbu pamate, tarp snapo ir akių juodas plikos odos plotas. Kojos juodos. Jaunikliai pilki. Plaukdama kaklą išriečia S raidės pavidalu, pašiaušia pečių plunksnas. Balsas duslus, prikimęs. Gyvena negiliuose, vandens augalais apaugusiuose vandenyse. Lizdą krauna salelėse ir nendrių tankumynuose. Deda 5–8 baltus kiaušinius, peri patelė 34–38 dienas. Jaunikliai lytiškai subręsta trečiais–ketvirtais metais. Traukianti, išskrenda spalio mėnesį, grįžta vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Vis dažniau žiemoja.

gulbė nebylė su jaunikliais

gulbė giesmininkė

Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus; 7–10 kg) dažna traukimo metu Nemuno žemupio užliejamose pievose, peri negausiai, dažniausiai žuvininkystės tvenkiniuose. Balta, snapo pamatinė dalis ir šonai geltoni, galas juodas. Plaukiodama kaklą ištiesia vertikaliai aukštyn. Balsas stiprus, trimituojantis. Pastaruoju metu perinti populiacija didėja.

Traukimo metu (kovo–balandžio, spalio–lapkričio mėnesiais) aptinkama mažoji gulbė (Cygnus columbianus; apie 115 cm, 5–6 kg). Retai peri ir žiemoja.

mažoji gulbė

gulbė nebylė

3102