gumbãdarės érkės (Eriophyidae), trombidiforminių (Trombidiformes) erkių pobūrio šeima. 0,1–0,3 mm ilgio, pailgos; priekinis galas pleišto formos.Visose raidos stadijose kūno priekinėje dalyje yra 2 poros kojų. Gumbadarių erkių apniktos augalų dalys deformuojasi, išsipučia, ant jų atsiranda įvairios formos ir spalvos išaugų. Kenkia daugeliui kultūrinių augalų.
Lietuvoje dažniausios kriaušinė erkutė, serbentinė erkutė, slyvinė gumbadarė erkutė, liepinė gumbadarė erkutė. Kriaušinė erkutė (Eriophyes pyri) yra 0,2 mm ilgio, balsva. Ant pažeistų kriaušės lapų atsiranda žalsvų pūslelių, kurios vėliau paruduoja. Ypač paplitusi Lietuvos pietinėje dalyje. Kad gumbadarės erkės nepultų, pradėjus sprogti pumpurams kriaušės purškiamos akaricidais. Serbentinė erkutė (Eriophyes ribis) yra kirmėlės pavidalo, iki 0,3 mm ilgio, pieno spalvos. Kenkia juodiesiems, rečiau raudoniesiems ir baltiesiems serbentams – pažeisti pumpurai pavasarį išbrinksta, išsipučia ir neišsprogę nudžiūsta. Lietuvoje paplitusi, padaro daug žalos. Anksti pavasarį, brinkstant pumpurams, pažeistos serbentų šakos genimos ir deginamos, profilaktiškai purškiama akaricidais. Slyvoms labiausiai kenkia slyvinė gumbadarė erkutė (Eriophyes similis), liepoms – liepinė gumbadarė erkutė (Eriophyes tiliae).
a – kriaušinė erkutė, b – serbentinė erkutė
599
-erkutė