Gumbinė

Gumbnė (vok. Gumbinnen, nuo 1946 rus. Gusev), miestas Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srities pietuose, apie 25 km į rytus nuo Įsruties; Gusevo rajono centras. 28 177 gyventojų (2021). Miestas įsikūręs prie Romintos ir Pisos (vieno iš Priegliaus ištakų) santakos. Per miestą eina Karaliaučiaus–Kauno geležinkelis ir Karaliaučiaus–Marijampolės plentas. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Prožektorių, šviestuvų, šviesoforų, elektros variklių, kombinuotųjų pašarų gamyba, pieno perdirbimas, trikotažo ir siuvimo įmonė.

Evangelikų liuteronų bažnyčia Gumbinėje

Istorija

10–12 a. Narpės upelio dešiniajame krante įkurta nadruvių gyvenvietė. 13 a. užkariauta Vokiečių ordino. Pastatytos evangelikų liuteronų bažnyčios: pirmoji 1550 ar 1580, kita (vadinama Senamiesčio) – 1720 (abi nugriautos po Antrojo pasaulinio karo); pamaldos jose vyko lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Iki 18 a. pradžios Gumbinėje gyveno daug Prūsijos dalies Mažosios Lietuvos lietuvių (lietuvininkų), o apylinkėse – vien jie. Per 1709–11 didįjį marą bei badą daugiau kaip 50 % jų išmirė. Iki 1736 Gumbinėje ir apylinkėse apsigyveno daug kolonistų, ypač zalcburgiečių (mieste – 237). Jie 1752 pastatė savo bažnyčią (20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje vokiečių atstatyta ir atšventinta; vienuolyne veikia zalcburgiečių dekanato centras).

Zalcburgiečių bažnyčia (prieš Antrąjį pasaulinį karą)

1724 Gumbinė gavo miesto teises. Aukštesniojoje valstybinėje mokykloje (vokiškai Staatliche Oberschule, Friedrichsschule; įkurta 1763) iki 19 a. antros pusės, manoma, buvo mokoma ir lietuvių kalbos. 1810 įsteigtas Mergaičių licėjus. Miestas tapo Mažosios Lietuvos kolonizavimo ir germanizavimo židiniu. 1724–36 veikė Lietuvos deputacijos kolegija, 1736 pertvarkyta į Gumbinės karo ir domenų rūmus. 1736–1818 administravo Lietuvos departamentą, 1818–1945 – Gumbinės apygardą. Nuo 1811 Gumbinėje leisti laikraščiai Amts‑Blatt der Königlichen Litthauischen Regierung, 1812–48 – Intelligenz‑Blatt für Lithauen. Miesto evangelikų liuteronų bažnyčioje 1714 pakrikštytas K. Donelaitis. Lietuvių raštijai daug nusipelnė čia kunigais dirbę M. Merlinas (kunigavo 1672–1708), K. G. Keberis (1787), C. R. Jacoby (1847–51) ir kiti. 19 a. pradžioje gimnazijoje mokėsi E. K. S. Gisevius.

Karo ir domenų rūmų pastatas (prieš Antrąjį pasaulinį karą)

1805–19 Gumbinėje veikė Lietuviškoji spaustuvė, 1817–1944 – Krausenecko spaustuvė ir kitos spaustuvės (1809–1919 jų veikė 14, iš jų 4 išspausdino 31 knygą ir lietuvių kalba). Veikė daug pramonės įmonių, didelės kareivinės. 1800 buvo 5234, 1875 – apie 9000, 1907 – 14 196, 1939 – 24 537 gyventojai.

Per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo didesnė Senamiesčio dalis (bažnyčios, Gumbinės apygardos rūmai, kitos įstaigos) buvo sugriauta, 20 a. antroje pusėje dalis perstatyta. Nuo 1946 Gumbinė priklauso Kaliningrado sričiai.

L: Stadt und Kreis Gumbinnen Marburg–Lahn 1971.

871

415

2618