Gumbinės apskritis

Gumbnės apskrits (vokiečių k. Kreis Gumbinnen), 1818–71 Prūsijos karalystės, 1871–1945 Vokietijos administracinis teritorinis vienetas. Sudarytas per 1815–18 vykdytą reformą. Centras – Gumbinė. Apskritis ribojosi su Pilkalnio, Stalupėnų, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės apskritimis. Apėmė Pisos vidurupio, Romintos ir Unguros žemupių sritį. Apskrities plotas 1818 buvo 613,2 km². Iš pradžių apskrityje vyravo domenų (karaliaus) žemėvalda. Apskrities teritorijoje iki 1709–11 didžiojo maro ir bado beveik visi gyventojai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Po jo iš Mažosios Lietuvos apskričių Gumbinės apskr. buvo labiausiai kolonizuota vokiečių kaimiečių, dėl to germanizacija joje vyko sparčiausiai.

Gumbinėje rezidavo Lietuvos departamento, nuo 1818 – Gumbinės apygardos aukščiausia valdžia. Pagal Rytų Prūsijos konsistorijos 1848 duomenis, lietuviškos pamaldos dar vyko 6 iš 8 parapijų. Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1819 Gumbinės apskrityje gyveno 27 220 žm. (su kariškiais), iš jų lietuviškai kalbančių 5635 (20,7 %), 1852 atitinkamai 41 720 ir 300 (0,7 %), 1900 – 50 780 ir 100 (0,2 %). 1939 Gumbinės apskr. plotas buvo 730 km² su 55 272 gyventojais; iš 8 bažnytkaimių ir ~157 seniūnijų tik 8 turėjo vokiškus pavadinimus. 1945 apskritis panaikinta.

L: Stadt und Kreis Gumbinnen Marburg–Lahn 1971.

415