Guõgų pliakalnis, Piliuonõs pliakalnis, piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Guogų ir Piliuonos kaimų, Nemuno kairiajame krante. Didesnė Guogų piliakalnio dalis nuplauta Kauno marių. Guogų piliakalnį – aukštumos kyšulį (aukštis 8–10 m) iš pietų, rytų ir šiaurės vakarų juosė Nemuno slėnis, iš pietų ir pietvakarių, už gilių daubų, yra gretimos aukštumos. Piliakalnio aikštelės pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje išliko 4 m aukščio pylimas, šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarinėje papėdėse – senovės gyvenvietės liekanų (apardyta statant sodybas), šiaurrytinę dalį nuplovė Nemunas. 1955–1956 Istorijos institutas (Lietuvos istorijos institutas) ištyrė (tyrimų vadovai O. Kuncienė ir A. Tautavičius) dalį pylimo ir gyvenvietės 660 m2 plotą, 1989 tyrimų vadovas G. Zabiela – pylimo ir aikštelės liekanas. Nustatyta: pylimas piltas 4 kartus (manoma, paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos 13–14 amžius), aikštelė lyginta ir didinta; pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptikta dviejų kapų liekanos (viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame – dalis kaulų); kapai datuojami 2–1 amžiumi prieš Kristų arba 1–2 amžiumi po Kristaus. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų (išilginių rąstų sienas jungė skersinės). Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė. Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis – 0,6–1,0 m storio (išskiriami trys horizontai). Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas 1–2 amžiaus mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (1 tūkstantmečio pirma pusė ir vidurys) rasta 4,0 × 6,5 m dydžio akmenų grindinys (jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos), lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (1 tūkstantmečio pabaiga–2 tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai – juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu, taip pat rasta 2 moliniai tigliai, geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė 17–19 amžiuje, kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos; jame rasta žiestos lygios keramikos (naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai). Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1329

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką