Guõgų pliakalnis, Piliuonõs pliakalnis, piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Guogų ir Piliuonos kaimų, Nemuno kairiajame krante.
Didesnė Guogų piliakalnio dalis nuplauta Kauno marių. Guogų piliakalnį – aukštumos kyšulį (aukštis 8–10 m) iš pietų, rytų ir šiaurės vakarų juosė Nemuno slėnis, iš pietų ir pietvakarių, už gilių daubų, yra gretimos aukštumos. Piliakalnio aikštelės pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje išliko 4 m aukščio pylimas, šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarinėje papėdėse – senovės gyvenvietės liekanų (apardyta statant sodybas), šiaurrytinę dalį nuplovė Nemunas.
1955–1956 Istorijos institutas (Lietuvos istorijos institutas) ištyrė (tyrimų vadovai Ona Kuncienė ir A. Tautavičius) dalį pylimo ir gyvenvietės 660 m2 plotą, 1989 tyrimų vadovas G. Zabiela – pylimo ir aikštelės liekanas. Nustatyta: pylimas piltas 4 kartus (manoma, paskutinės trys rekonstrukcijos vykdytos 13–14 a.), aikštelė lyginta ir didinta; pylime rasta sutvirtinimų iš akmenų ir molio. Po pylimu aptikta dviejų kapų liekanos (viename jų buvo kaukolė ir stuburo slankstelių, kitame – dalis kaulų); kapai datuojami 2–1 a. pr. Kr. arba 1–2 a. po Kristaus. Aikštelės pakraštyje aptikta 7 m ilgio sudegusios medinės gynybinės sienos liekanų (išilginių rąstų sienas jungė skersinės). Piliakalnyje rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, pjautuvėlinių peilių liekanų, žalvarinė skardelė.
Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis – 0,6–1,0 m storio (išskiriami trys horizontai). Po juo, gyvenvietės rytinėje dalyje, rastas 1–2 a. mirusiojo kapas. Ankstyviausiame horizonte (pirmo tūkstantmečio pirma pusė ir vidurys) rasta 4,0 × 6,5 m dydžio akmenų grindinys (jį dengė degėsių sluoksnis, greičiausiai sudegusio pastato liekanos), lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių verpstukų, geležinio peilio įkotė, geležinė diržo sagtis, akmeninis galąstuvas, kaulinis ylos kotas, molio tinko. Vidurinio horizonto (pirmo tūkstantmečio pabaiga–antro tūkstantmečio pradžia) būdingi radiniai – juosva arba juoda žiesta keramika, puošta banguotu raštu, t. p. rasta 2 moliniai tigliai, geležies gargažių, šlako. Vėlyviausias horizontas susidarė 17–19 a., kai apleistoje gyvenvietėje ėmė kurtis sodybos; jame rasta žiestos lygios keramikos (naudoti puodynės pavidalo plonasieniai indai). Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
1329