Gustavo linija (Gústavo lnija, vok. Gustav-Linie), Vokietijos gynybinių įtvirtinimų linija Vidurio Italijoje per II pasaulinį karą. Tęsėsi nuo Tirėnų jūros palei Garigliano upę, per Cassino miestą ir Rapido upės aukštupį iki Casoli miesto, toliau palei Sangro upę iki Adrijos jūros. Dengė kelią į Romą.
Įrengta 1943 10–1944 01; upių krantai buvo užminuoti, Garigliano ir Rapido upių slėniai užtvindyti, daug Cassino ir kitų miestų pastatų įtvirtinti, pastatytos spygliuotos vielos užtvaros. 1943 09, Sąjungininkų (Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) kariuomenėms išsilaipinus Salerno mieste (į pietryčius nuo Neapolio), pozicijas prie Gustavo linijos užėmė Vokietijos armijų grupės C (vadas A. Kesselringas) 1‑oji armija, prieš kurią stovėjo Didžiosios Britanijos 8‑oji armija (jos sudėtyje buvo ir 2‑asis lenkų korpusas) ir Jungtinių Amerikos Valstijų 5‑oji armija (Sąjungininkų vyriausiasis vadas H. R. L. G. Alexanderis). 1944 01–04 įvykę trys Sąjungininkų bandymai pralaužti Gustavo liniją nepavyko. 1944 05 per ketvirtą Sąjungininkų puolimą linija buvo pralaužta prie Montecassino vienuolyno (Montecassino mūšis).
Diddžios Britanijos kariai ties Gustavo linija prie Montecassino vienuolyno (1944 05 18)