Gūtmanio ola

Gtmanio olà, Gūtmaņa ala, urvas Latvijoje, Gaujos senslėnyje (dešiniajame krante), į šiaurę nuo Siguldos, prie Turaidos. Gamtos paminklas. Yra Gaujos nacionalinio parko teritorijoje. Plotas 170 m². Aukštis – 10 m, didžiausias plotis – 12 m, gylis – 18,8 m; didžiausias urvas Latvijoje ir Baltijos šalyse. Susiformavęs Gaujos vidurupio erozinės terasos šlaite rausvo smiltainio storymėje. Ant sienų daug įrašų (seniausi 1668, 1677). Iš urvo išteka upelis (įteka į Gaują). Pradėjo formuotis baigiantis ledynmečiui (prieš apie 10 000 m.) dėl sufozijos procesų (tirpstančių ledynų vandenims skverbiantis į poringus viršutinio devono Gaujos svitos smiltainius). Manoma, dabartinę išvaizdą įgijo prieš apie 2000 metų.

Gūtmanio ola

Pirmą kartą paminėtas 1774 (vokiečių kalba), latvių kalba – 1869 08 13 leidinyje Baltijos žinios (Baltijas Vēstnesis); pavaizduotas vokiečių dailininko ir etnografo Johanno Christopho Brotzeʼs veikale Ivairių Livonijos paminklų kolekcija... (Sammlung verschiedner Liefländischer Monumente… 1796). Turistų lankomas nuo 17 a. pradžios. Iki 19 a. pamaldų vieta. Manoma, kad kiekvieną pavasarį oloje susikaupęs vanduo turi gydomųjų savybių.

Pirmuosius Gūtmanio olos matavimus atliko ir paskelbė gamtininkas Jakobas Benjaminas Fischeris 18 a. pabaigoje. 1973 gamtos paminklų tyrinėtojas Guntis Eniņis (Eniņš) matavimus patikslino; jie paskelbti žurnale Mokslas ir technika (Zinātne un Tehnika).