Gvadelupà (Guadeloupe), Prancūzijos užjūrio regionas Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salyne, Priešvėjinių salų grupėje. Plotas 1 628 km2. 387 600 gyventojų (2018).
įlanka Basse‑Terre’o saloje
Gvadelupa susideda iš 2 pagrindinių salų – Basse‑Terre’o (848 km2) ir Grande‑Terre’o (590 km2) – bei daugelio mažesnių salų. Pagrindines salas skiria siauras (plotis 30–120 m) Rivière Salée sąsiauris; abi salos sujungtos tiltu, todėl dažnai laikomos viena – Gvadelupos – sala. Kitos Gvadelupos salos: Marie‑Galante’as (158 km2), La Désirade’o (20 km2), Šventųjų, Petite‑Terre’o, Tintamarre’o.
Administracinis centras – Basse‑Terre’as (10 050 gyventojų, aglomeracijoje 50 900 gyventojų, 2018; Basse‑Terre’o saloje). Oficiali kalba – prancūzų.
Gamta
Gvadelupos vakarinės dalies salos – Basse‑Terre’as ir į pietus nuo jo esančios Šventųjų salos (Terre‑de‑Bas, Terre‑de‑Haut) – vulkaninės, kalnuotos. Basse‑Terre’o saloje yra veikiantis Soufrière’o ugnikalnis (1467 m; aukščiausia Mažųjų Antilų salyno viršūnė). Grande‑Terre’as ir kitos Gvadelupos rytinės dalies salos – žemyninės, neaukštos (Grande‑Terre’o didžiausias aukštis 136 m), susidariusios iš klinties.
Klimatas jūrinis tropinis. Šiaurės rytuose per metus iškrinta 1000–1750 mm kritulių, pietvakariuose – 1250 mm, kalnuose iki 10 000 mm; būna uraganų (ypač stiprūs buvo 1989, 1995). Metų vidutinė temperatūra 25–29 °C.
Upės trumpos; ilgiausios (daugiau kaip 20 km) – Goyaves’as ir La Moustique’as. 39 % paviršiaus užima drėgnieji atogrąžų miškai; pajūryje – mangrovės.
Gyventojai
Dauguma gyventojų – mulatai ir juodaodžiai. 79,6 % – katalikai, 8 % – protestantai (2015). Dauguma gyventojų gyvena Grande‑Terre’o (188 500 gyventojų, 2018) ir Basse‑Terre’o (184 500 gyventojų, 2018) salose. Gyventojų vidutinis tankis 238 žm./km2 (2018). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2018; visi Grande‑Terre’o ir Basse‑Terre’o salose): Les Abymes’as (53,1), Le Gosier (26,7), Baie‑Mahault (31,2), Le Moule’is (22,3), Petit‑Bourg’as (24,5), Sainte‑Anne’as (23,8), Pointe‑à‑Pitre’as (15,4). Bedarbiai 2015 sudarė 23,7 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
Ūkis
Gvadelupos ūkį dotuoja ir kontroliuoja Prancūzijos kapitalas. 1999 BVP sudarė 4,65 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 10 953 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (BVP struktūra – diagramoje). Ūkio svarbiausia šaka – turizmas. 1999 salas aplankė 847 000 turistų (daugiau kaip 80 % jų – iš Prancūzijos). Pajamos iš turizmo 2000 sudarė 418 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pramonė menka; gaminama cukrus, romas, jachtos, sportinės valtys, cementas, baldai, siuvami drabužiai. Žemės ūkis plantacinis; auginama cukranendrės, bananai, ananasai, citrinmedžiai, valgomieji batatai, daržovės, vanilės. Veisiama galvijai, ožkos, kiaulės. Žvejyba. Jūrų svarbiausi uostai: Pointe‑à‑Pitre’as, Basse‑Terre’as. Pointe‑à‑Pitre yra tarptautinis oro uostas; mažesnių oro uostų yra Marie‑Galante’o, La Désirade’o, salose. Eksportuojama cukrus, bananai, romas, melionai, papajos, jachtos, sportinės valtys. Prekiaujama daugiausia su Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgu, Nyderlandų Antilais. Piniginis vienetas – euras.
Gvadelupos BVP struktūra (1999)
Istorija
1493 salas, kuriose nuo 9 a. gyveno aravakus išstūmę indėnai karibai, atrado K. Kolumbas. 1635 jas užėmė prancūzai. Dirbti cukranendrių, bananų, kavamedžių plantacijose buvo atvežami juodaodžiai vergai iš Afrikos. 1759–63, 1794, 1810–15 užimta britų. 1848 panaikinta vergovė (išlaisvinta apie 93 000 vergų). 19 a. įsteigta žemės ūkio žaliavos perdirbimo įmonių. Nuo 1871 renka atstovus į Prancūzijos parlamentą. 1946 Gvadelupai suteiktas Prancūzijos užjūrio departamento, 1974 dar ir Prancūzijos užjūrio administracinio regiono statusas. 20 a. antroje pusėje ekonominė ir politinė padėtis buvo nestabili. Nuo 7 dešimtmečio vyko Gvadelupos nepriklausomybės siekiančių partijų (Liaudies sąjunga dėl Gvadelupos išlaisvinimo, įkurta 1978; Liaudies judėjimas dėl Gvadelupos nepriklausomybės, įkurtas 1982) šalininkų riaušės bei demonstracijos; vis daugiau Gvadelupos gyventojų išvyksta į metropoliją.