Gvalijar (hindi k. Gvāliyar, angl. Gwalior; Gvãlijaras), miestas Indijos vidurinėje dalyje, Madhja Pradešo valstijos šiaurėje, į pietus nuo Agros. 859 500 gyventojų (2003). Gvalijaras įsikūręs Dekano plokščiakalnio šiauriniame pakraštyje. Plentai ir geležinkeliai į Agrą, Bombėjų. Oro uostas. Tekstilės (daugiausia medvilnės), avalynės, chemijos (plastikų), cemento, keramikos, maisto (cukraus, tabako) pramonė. Audinių, kilimų audimo amatai. Turizmas. Dživadži universitetas (įkurtas 1964), Madhavo technologijos ir mokslo (1957), technologijos ir valdymo (2000) institutai. Zoologijos sodas.

Architektūra

Gvalijaro tvirtovės siena (15 a.)

Ant stalkalnio iškilusi monumentali tvirtovė (15 a., mūrinės sienos apie 3 km ilgio, apie 10 m aukščio, su gynybiniais bokštais, dengtais koridoriais). Tvirtovės teritorijoje pastatyta šventyklų (Teli ka Mandiras, 9 a., Sas Bahu ka Mandiras, 11 a.), rūmų (Gujari Mahalis, 15 a., dabar Archeologijos muziejus, Man Singhas, 15–16 a.), uolose iškalta skulptūrų (aukščiausia – 17 m aukščio Jain Tirthakaras). Kiti svarbesni pastatai: islamo šventojo Mohammedo Ghauso mauzoliejus, rūmai Jai Vilas (1809), Saulės šventykla (1988, pastatyta pagal Konarko Saulės šventyklos Orissoje pavyzdį).

Istorija

Žinomas nuo 525. Iki 1232 priklausė hinduistų, vėliau musulmonų, nuo 1398 Radžputų valdomoms valstybėms. Nuo 1559 priklausė Mogolų imperijai. Nuo 1745 to paties pavadinimo kunigaikštystės sostinė. Per Didžiosios Britanijos ir maratų karus 1780 ir 1843 užimtas britų. Per Indų sukilimą 1857 trumpam atiteko sukilėliams. Nuo 1948 priklausė Gvalijaro, nuo 1956 priklauso Madhja Pradešo valstijai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką