Gvinjos choreogrãfija ir teãtras. Nuo senovės laikų šokami karo, medžioklės, ritualiniai šokiai. Per šventes (ypač sausuoju laikotarpiu) kaimo gyventojai rengdavo teatralizuotus vaidinimus, kuriuose vykdavo šokėjų varžytuvės (šokėjams dažnai buvo pritariama būgnais, dainomis), improvizaciniai spektakliai su prologu (viena ar kelios komiškos scenos, kurių pagrindiniai veikėjai vyras, žmona ir meilužis). Vaidindavo tik vyrai, aktoriams pritardavo choras, tekstą palydėdavo šokis. Vaidinimuose ir šokiuose iki šiol svarbios kaukės. Mėgėjų teatre buvo daug religinių apeigų elementų, vaidinimuose aktyviai dalyvaudavo ir žiūrovai. Kolonijiniu laikotarpiu nacionalinis teatras ir šokis nunyko. 1920 misionieriai pastatė prancūzų dramaturgo F. Courteline’o pjesių prancūzų kalba. Nuo 1939 teatre pradėjo vaidinti ir moterys. Po II pasaulinio karo šokiui ir teatrui įtakos turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos kultūra. Gvinėjos teatro trupių veikė Prancūzijoje (pastatyta poeto A. Césaire’o pjesė Sugrįžimas į tėvynę). 1949 poetas ir kompozitorius K. Fodeba (1921–69) Paryžiuje įkūrė mėgėjų trupę Africains Théâtre de Keita Fodeba. 1954 teatras išsiplėtojo į šokėjų, muzikantų ir dainininkų trupę Les Ballets Africains de Keita Fodeba, jos repertuarą sudarė nacionaliniai dainos, šokiai, to meto dramaturgų pjesės. Žymesni aktoriai: P. L. Camara, Fonsecas, Bachiras Touré, Candia, Kante Faseli, M. Condé. 1958 Konakryje įsteigtas ansamblis Les Ballets Africains de la République de Guinée, 1964 nacionalinis ansamblis Djoliba, kurių repertuare yra tradicinių afrikiečių šokių, pantomimos, vaidinimų. 20 a. pabaigoje Konakryje susikūrė Guincan Djoliba National Ballet, Gvinėjos nacionalinis teatras, teatras Alakabon su šokio, dramos mokyklomis. Konakryje vyksta kasmetinis nacionalinis kultūros ir meno festivalis.
1823
Gvinėjos kultūra
Gvinėjos konstitucinė santvarka
Gvinėjos partijos ir profsąjungos