gyslõtis (Plantago), gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 260 rūšių. Paplitęs beveik visame pasaulyje. Daugiametės, rečiau vienametės žolės arba puskrūmiai. Auga pievose, kalnuose, dirvonuose, smėlynuose, pakelėse. Lapai susitelkę skrotele arba priešiniai. Žiedai smulkūs, žalsvai rausvi arba balti, susitelkę į varpos arba galvutės formos žiedynus. Vaisius – dvilizdė dėžutė. Lietuvoje savaime auga: siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), plačialapis gyslotis (Plantago major) ir plaukuotasis gyslotis (Plantago media). Kaip vaistinis kartais auginamas liaukingasis gyslotis (Plantago afra). Daugelis gysločių yra dirbamų laukų arba ganyklų piktžolės. Plačialapis gyslotis – svarbus vaistinis augalas. Visose augalo dalyse yra alkaloidų, vandenyje tirpių polisacharidų (gleivių). Liaudies medicinoje lapai vartojami kraujavimui stabdyti.
plačialapis gyslotis
849