gyslotùmas, augalo lapo ramstinių audinių ir laidžiųjų indų (gyslų), kuriomis pernešamos medžiagos tarp lapo ir lapkočio arba stiebo, išsidėstymo pobūdis. Skirstomas į dvišakąjį (dichotominį), lygiagretųjį, lankiškąjį, tinkliškąjį, plaštakiškąjį ir plunksniškąjį. Gyslotumas yra svarbus sistematinis požymis. Dvišakojo gyslotumo kiekviena gysla pakartotinai šakojasi į dvi vienodo storio gyslas. Tai seniausias gyslotumo tipas. Būdingas paparčiams ir kai kuriems plikasėkliams augalams (ginkmedžiui). Esant lygiagrečiajam gyslotumui gyslos lapalakštyje išsidėsčiusios lygiagrečiai, pereina į lapamakštę ir susijungia su stiebu. Būdingas lelijainių klasės, ypač miglinių šeimos, augalams (miglei, kviečiui). Lankiškojo gyslotumo gyslos lapalakštyje išsilenkusios lanku, jų galai suartėja viršūnės link. Gyslos susijungia lapkotyje arba pereina į lapamakštę ir jungiasi su stiebu. Būdingas lelijainių klasės augalams (pakalnutei, vėlyviui). Tinkliškojo gyslotumo atveju nuo pagrindinės gyslos atsišakojusios smulkesnės gyslos daug kartų šakojasi susijungdamos tarpusavyje. Būdingas magnolijainių klasės augalams (ąžuolui, rūgštynei), tačiau pasitaiko ir tarp kitų sistematinių grupių augalų (lelijainių klasės aroninių šeimos). Esant plaštakiškajam gyslotumui nuo lapkočio ir lapalakščio prisisegimo vietos pagrindinė gysla plaštakiškai šakojasi į keletą maždaug vienodo storio gyslų. Būdingas magnolijainių klasės augalams (klevui). Plunksniškasis gyslotumas yra toks, kai nuo vienos pagrindinės gyslos plunksniškai atsišakoja šoninės gyslos ir eina iki lapalakščio krašto. Pasitaiko tarp magnolijainių ir kitų klasių augalų (gneto). Plunksniškasis ir plaštakiškasis gyslotumai kartais vadinami tinkliškojo gyslotumo variantais.
849