gyvatvorė

gyvatvorė Schwetzingeno rūmų sode

gyvãtvorė, gyvãsienė, žaltvorė, tanki 1 ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta. Pagal aukštį būna žemos (iki 1 m), vidutinės (1–2 m) ir aukštos (2–4 m) gyvatvorės. Sodinamos aplink sodus, sodybas vietoj tvoros (saugo nuo vėjo, triukšmo, dulkių), prie kelių (saugo nuo sniego), parkuose, skveruose palei takus, aikštes (paryškina jų kompoziciją). Būdingesni gyvatvorių augalai: paprastasis buksmedis, kalninis serbentas, blizgantysis kaulenis, vakarinė tuja, europinis kukmedis, mažalapė liepa, paprastasis skroblas. Gyvatvorės gali būti genimos (formuojamos) arba negenimos (laisvai augančios). Prie genimų gyvatvorių priskiriami ir špaleriai. Genimos gyvatvorės paplito Vakarų Europos vidurinių amžių, Renesanso, baroko laikotarpio parkuose ir soduose, negenimos – 18 a. angliškuosiuose parkuose.

624