gyvẽnamoji aplinkà, tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, dirvožemis, oras, vanduo, organinės ir neorganinės medžiagos, augalai, gyvūnai, antropogeniniai komponentai) visuma bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos. Kiekvienas vandens ir sausumos augalas ar gyvūnas priklauso dinamiškoms bendrijoms – populiacijoms, biocenozėms, jos negali gyventi nepriklausomos nuo gyvenamosios aplinkos. Augalai ir gyvūnai gyvybei palaikyti iš gyvenamosios aplinkos ima energiją ir medžiagas. Jų paplitimas bei gausa priklauso nuo abiotinių veiksnių. Visų tipų organizmų rūšys gyvendamos veikia viena kitą (biotiniai veiksniai). Gali būti specifiniai rūšies vidaus (konkurencija dėl maisto ir veisimosi sąlygų) ir tarprūšiniai santykiai (konkurencija dėl maisto, priešai, parazitai). Žalieji augalai yra svarbiausi energijos kaupėjai, nes tik jie sudėtingoms maisto medžiagoms sintetinti geba panaudoti atmosferos oro anglies dioksidą, vandenį, Saulės energiją. Augalais minta žolėdžiai gyvūnai, o šie tampa plėšrūnų grobiu. Saprofitai minta žuvusiais augalais ir gyvūnais. Organizmas ir gyvenamoji aplinka nuolat veikia vienas kitą. Nuo aplinkos veiksnių poveikio priklauso organizmų gyvenimas, o jų veikiama biologinė medžiagų ir energijos apytaka keičia aplinkos fizinę ir cheminę būklę.
2544