gyvẽnimo prasm, žmogaus gyvenimo visumos kryptingumas. Suvokiama tik dėl situacijų ir būsenų, kuriose patiriamas jos stygius. Apie gyvenimo prasmę svarsto egzistencinė psichologija, egzistencinė ir gyvenimo filosofija. Gyvenimo prasmės klausimas kyla keliais susijusiais lygmenimis: klausimas apie savo veiklos ir gyvensenos prasmingumą, autentiškumą (kodėl esu toks?, kodėl turiu gyventi taip?), ontologinis klausimas apie buvimo prasmę (kodėl esu?). Veiklos laikinumo, žmogaus gyvenimo netvarumo supratimas sukelia beprasmybės jausmą. Gyvenimo prasmės klausimas gali būti traktuojamas kaip egzistencinio nerimo išraiška arba šios būsenos dalis. Psichologijoje nerimo būsenos (ir gyvenimo prasmės klausimo) panaikinimas dažnai siejamas su visuomenės (ar bendruomenės) bendrų vertybių įsisąmoninimu, bendrumo su aplinkiniais jausmo sustiprinimu (A. Adleris). Gyvenimo prasmingumas buvo svarstomas filosofinėje hermeneutikoje, daugiausia W. Dilthey. Tirta, kokiu būdu žmogus įžvelgia vieną prasmę savo gyvenimo tėkmėje. Gyvenimo prasmės klausimas traktuotas ne kaip spontaniškai iškylanti opi egzistencinė problema, bet kaip būtinas, nuolatinis sąmoningo gyvenimo aspektas. Egzistencinėje filosofijoje gyvenimas suprantamas ne kaip objektas, bet kaip objektas ir subjektas kartu: gyvenimas yra ir duotybė, ir kūrybos procesas, todėl gyvenimo prasmės klausimas susijęs su laisvės ir būtinumo perskyra, taip pat su atsakomybe už savo gyvenseną bei veiklą. M. Buberis gyvenimo prasmės patirtis analizavo pasitelkdamas priežastinio ir egzistencinio būtinumo perskyrą. Kasdienėje veikloje su priežastiniu būtinumu nuolat susiduriantis žmogus per gyvenimo prasmės supratimo trumpalaikes patirtis įsisąmonina šį būtinumą kaip egzistencinį. A. Camus pasaulio, gyvenimo ar veiklos beprasmiškumo patirtis vadino absurdo patirtimis – kai pasaulis yra svetimas žmogui ir atvirkščiai. Tos patirtys iškyla kiekvieno žmogaus kasdienėje veikloje.
L: V. Franklis Žmogus ieško prasmės Vilnius 1997; A. Maceina Jobo drama Vilnius 1997; M. Buber Dialogo principas 2 d. Vilnius 1998–2001; A. Adler Der Sinn des Lebens, Frankfurt am Main 21974.
2385