Gyvoli pliakalnis, Švèdkalnis, piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Viekšnių seniūnijoje, prie Gyvolių kaimo. Datuojamas pirmu tūkstantmečiu–13 amžiumi. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (1992).
Piliakalnis
Gyvolių piliakalnis įrengtas Virvyčios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, suformuotame santakos su bevardžiu upeliu. Piliakalnio aikštelė ovali (40 m ilgio ir 30 m pločio), pailga pietų–šiaurės kryptimi. Aikštelės pietiniame ir rytiniame kraštuose supiltas pylimas (60 m ilgio, 8–13 m pločio, 2 m aukščio). Pylimas apardytas seniau kasant bulviarūsius ir apkasus. Pylimo išorinis šlaitas (4 m aukščio) leidžiasi į griovį (50 m ilgio, 17 m pločio, 1,5 m gylio). Piliakalnio šlaitai statūs (apie 11 m aukščio). Piliakalnio aikštelėje aptiktas 0,2–0,4 m storio kultūrinis sluoksnis. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo nedidelė pilis arba gynybiniai įtvirtinimai (greičiausiai 13 a. pradžioje sunaikinti Vokiečių ordino).
Gyvolių piliakalnis
Tyrinėjimai
1905 piliakalnio žvalgomuosius tyrimus atliko L. Krzywickis. 1948 ir 1966 žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai. 2009 piliakalnį tyrė Elenos Pranckėnaitės vadovaujama archeologų grupė, rasta puodo šukių, medinių įtvirtinimų liekanų.
Padavimai apie piliakalnį
Pasakojama, kad senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, ją prižiūrėdavo ir saugodavo vaidilutės, čia buvusi šventykla. Baudžiavos laikais ant piliakalnio esą būdavo baudžiami žmonės. Išlikęs ir padavimas, kad karų su švedų kariuomene laikais šie liepę nėščioms moterims prijuostėmis prinešti žemių ir supilti kalną (dėl to kalną žmonės pavadino Švedkalniu).