gyvnų encefalomieltas, gyvulių ir paukščių ūminė išsėtinė galvos ir nugaros smegenų liga. Serga daugiausia arkliai, rečiau – mulai, asilai, avys, naminių paukščių jaunikliai (ypač viščiukai), kartais – kiaulės ir galvijai. Dažniausiai encefalomielitu susergama po daugelio užkrečiamųjų, pirmiausia virusinių, ligų (pasiutligė, Aujeszky liga, arklių užkrečiamasis encefalomielitas, kiaulių encefalomielitas, mėsėdžių maras, kailinių žvėrelių enzootinis encefalomielitas, paukščių užkrečiamasis encefalomielitas, listeriozė). Ligai būdinga aukšta temperatūra, nusilpimas, sutrikusi judesių koordinacija, raumenų traukuliai, gleivinių gelta. Gyvuliai virsta, atlošia galvą. Liga ūminė (80 % sergančiųjų nugaišta). Neramūs gyvuliai laikomi gerai pakreiktame, minkšta medžiaga apmuštomis sienomis garde ar narve. Gydomi raminamaisiais, širdį stiprinančiais, laisvinamaisiais vaistais, po oda leidžiama deguonies, į veną – gliukozės.
1817
-encefalomielitas