gyvnų mãras, gyvūnų infekcinė liga. Dažniausiai serga kiaulinių, šuninių ir kiauninių šeimų visaėdžiai gyvūnai, rečiau – kupranugariai, arkliai, galvijai, kai kurie paukščiai ir žuvys. Įvairių gyvūnų maro sukėlėjai yra skirtingi, todėl vienų rūšių gyvūnai nuo kitų neužsikrečia, išskyrus giminingas rūšis (kiaules ir šernus, galvijus ir buivolus). Žmonės gyvūnų maru neužsikrečia.
Žinomos šios maru vadinamos ligos: galvijų maras, smulkiųjų atrajotojų maras, afrikinis arklių maras (afrikinė liga), afrikinis kiaulių maras ir klasikinis kiaulių maras, šunų maras, paukščių maras (gripas), lašišų maras, lydekų maras, vėžių maras.
Sukėlėjai
Žinduolių ir paukščių marą sukelia įvairūs virusai, žuvų – įvairios bakterijos, vėžių – grybas. Pasaulyje vis mažiau gyvūnų serga maru, bet įvairių gyvūnų maro protrūkių kartais pasitaiko.
Ligos simptomai
Ligos eiga ūminė, poūmė ir lėtinė. Simptomai: pakyla temperatūra, sutrinka virškinimo ir kvėpavimo organų veikla, atsiranda akių vokų gleivinės, kartais ir ragenos uždegimas. Sergantys gyvūnai kosti, kartais viduriuoja, iš jų nosies teka išskyros, sutrinka nervų sistema.
Apsaugos priemonės
Nustačius marą užkrėstų bandų gyvūnai skerdžiami ar naikinami, įvedami griežti suvaržymai, kad liga neplistų.
Profilaktika
Profilaktika: gyvūnai skiepijami, naikinami benamiai šunys.
Lietuvoje
Klasikinis kiaulių maras Lietuvoje buvo išplitęs iki 1976. Liga vėl registruota 1990, buvo aptikti sergantys šernai. 1992 pabaigoje sunaikinti paskutiniai ligos židiniai. Ligos likvidavimui ir prevencijai visos kiaulės iki 2000 07 buvo vakcinuojamos. 2009 klasikinio kiaulių maro atvejis nustatytas Panevėžio rj., 2011 Jonavos rj. kiaulių fermoje, likviduojant ligos protrūkius visos fermose buvusios kiaulės sunaikintos.
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 01 24. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiesioginio kontakto metu, turėdami sąlytį su užsikrėtusiais šernais arba suėdę užkrato (užkrėsto pašaro, per afrikiniu kiaulių maru užkrėstas gaišenas ar jos dalis), netiesioginio kontakto būdu, pvz., mechaniškai pernešant afrikinio kiaulių maro virusą per pašarus, rūbus ar transportą. Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių ar šernų amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Virusas neimunogeniškas, todėl vakcinos nuo afrikinio kiaulių maro nėra.
Užsikrėtusių kiaulių ar šernų mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingą virusą išplatintas už ligos židinio ribų.
661
2271
-maras; -kiaulių maras; -afrikinis kiaulių maras