gyvnų masttas, žinduolių pieno liaukos uždegimas žindymo laikotarpiu. Gali sirgti visų žinduolių patelės. Dažniau serga karvės ir ožkos (tešmens uždegimu). Karvės dažniausiai serga pirmosiomis savaitėmis po apsiveršiavimo ir užtrūkdamos, gali sirgti ir užtrūkusios. Dažniau serga pieningos karvės. Mastitą sukelia tešmens trauma, mechaninės melžimo klaidos, patogeniniai mikroorganizmai, patekę iš išorės ar kitų uždegimo židinių per kraują arba limfą. Karvių polinkis sirgti mastitu paveldimas. Mastito požymiai: pakilusi pažeistos tešmens dalies arba viso kūno temperatūra, skausmas pažeistose tešmens vietose. Piene atsiranda kazeino dribsnių, fibrino, pūlių, kraujo. Sergančių gyvulių pienas maistui netinka (patogeniniai mikroorganizmai gali pažeisti žmogaus virškinamąjį traktą). Įmaišius 5–10 % mastitu sergančios karvės pieno į sveikos karvės pieną, pablogėja pieno sanitarinės ir technologinės savybės, jis nebetinka kokybiškiens produktams gaminti. Fermose kasmet mastitu perserga 20–30 % apsiveršiavusių karvių. Nuo mastitinio pieno suserga ir net gaišta gyvulių prieauglis. Mastitas gydomas sulfanilamidais, antibiotikais, fizioterapinėmis priemonėmis. Persirgus mastitu pažeistos tešmens dalies funkcija palengva atsigauna.
1853
-mastitas