gyvnų nevaisingùmas, laikinas arba nuolatinis lytiškai subrendusio gyvūno organizmo dauginimosi funkcijų sutrikimas. Atsiranda dėl nepalankių veiksnių (netinkamo šėrimo, laikymo, eksploatacijos, sėklinimo) įtakos reprodukciniams organams, lytinių ligų, įgimtų anomalijų, senatvės. Skiriamos šios nevaisingumo formos: įgimtasis (dėl nepakankamo arba netaisyklingo lytinių organų išsivystymo), senatvinis (dėl patelės lytinių organų atrofinių procesų), simptominis (dėl lytinių organų ligų), alimentinis (dėl sulysimo, nutukimo, prasto pašaro), eksploatacinis (dėl per didelio patelės eksploatavimo), klimatinis (būna kontinentinis, zoninis, mikroklimatinis), dirbtinis (dėl sėklinimo netinkamu laiku, sąmoningo rujos praleidimo, patelių kastracijos). Gyvūnų nevaisingumas labai nuostolingas. Nevaisingumo išvengti padeda zootechnikos, veterinarijos, agronomijos ir darbo organizavimo priemonės (padeda mažinti gyvūnų sergamumą, gerina jų laikymą ir šėrimą).
1835
-nevaisingumas