gyvnų pastereliòzė, infekcinė liga. Sukelia gramneigiamos nejudrios, negaminančios sporų bakterijos daugiažudės pasterelės (Pasteurella multocida). Sukėlėjus platina sergantys gyvūnai ir paukščiai su seilėmis, gleivėmis, išmatomis. Sergantiems gyvūnams būdingi bakteriemijos reiškiniai, hemoraginiai kvėpavimo takų ir žarnyno gleivinių uždegimai, pabrinkimai. Inkubacinis laikotarpis – nuo kelių valandų iki kelių dienų. Sergantiesiems pakyla temperatūra (iki 42 °C), jie sunkiai kvėpuoja, praranda apetitą, kosti, iš nosies teka pūlingos gleivės, kamuoja troškulys. Prasidėjus žarnų uždegimui gyvūnai viduriuoja, išmatose būna kraujo, pabrinksta liežuvis, krūtinė, galūnės, prasideda pleuropneumonija. Kai liga būna labai ūmi, galvijai greitai gaišta. Esant įprastinei ligos eigai gyvuliai gaišta po 2–5 dienų. Sergantiems pasterelioze paukščiams pakyla temperatūra (iki 43,5 °C). Jie nelesa, būna mieguisti, vaikšto svyruodami, jaučia stiprų troškulį. Vėliau pamėlynuoja skiauterė, pabarzdėliai, pasišiaušia plunksnos, iš nosies teka putotos pūlingos gleivės, paukštis sunkiai kvėpuoja, išmatos skystos, su kraujo priemaišomis, gaidžiams sutinsta galva. Ūmiais atvejais liga trunka nuo 12 h iki 2–3 dienų, esant įprastinei ligos eigai – 5–10 dienų. Sergantys paukščiai dažniausiai nugaišta. Gydoma antibiotikais.
2345
167
-pastereliozė