gyvnų slogà, nosies ertmės gleivinės uždegimas. Pagal uždegimo pobūdį gyvūnų sloga būna katarinė, krupinė ir folikulinė, pagal eigą – ūminė ir lėtinė, pagal priežastis – pirminė ir antrinė. Pirminę slogą sukelia nušalimas, įkvėptos dulkės, karštas oras, dūmai, dujos, be to, alergija (žiedadulkės). Antrinė sloga atsiranda sergant virusinėmis, bakterinėmis, grybinėmis ar parazitinėmis ligomis. Kartu dažnai būna ir kiti kvėpavimo takų pažeidimai: faringitas, laringitas, tracheobronchitas. T. p. sloga būna sergant infekciniu rinotracheitu, mėlynojo liežuvio liga, raupais, arklių pažandėmis, infekciniu arteritu, gripu, kiaulių atrofiniu rinitu, šunų maru, nosyje apsigyvenus parazitams. Gyvūnai prunkščia, čiaudi, krato galvą, trina nosį. Iš nosies jiems teka vandeningos, gleivėtos, pūlingos arba kraujingos išskyros. Nosies gleivinė paraudusi, pabrinkusi, kartais apsitraukusi pilkai gelsva fibrino plėvele, atsiranda mazgelių, erozijų. Smulkūs gyvūnai šnypščia, sunkiai kvėpuoja. Dažnos komplikacijos. Gydymas priklauso nuo slogą sukėlusios priežasties. Sergantys gyvūnai atskiriami nuo sveikų, laikomi šiltose, sausose, vėdinamose ir dezinfekuotose patalpose.
1345
-sloga