Haarlem (Hárlemas), miestas Olandijos vakaruose, į vakarus nuo Amsterdamo; Šiaurės Olandijos provincijos centras. 159 700 gyventojų (2018; priklauso Randstado konurbacijai). Haarlemas įsikūręs prie Spaarnės upės, apie 5 km nuo Šiaurės jūros; laivybos kanalai į Amsterdamą, Leideną.

Mėsininkų gildijos pastatas Haarleme (1603, architektas L. de Key, dabar F. Halso muziejus)

Mašinų gamyba, farmacijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, maisto (šokolado) pramonė. Didžiausio Olandijoje svogūninių gėlių auginimo regiono (nuo 16 a.) prekybos centras. Į vakarus nuo Haarlemo yra Zandvoorto pajūrio kurortas, Pietų Kennemerlando nacionalinis parkas (jame – iki 60 m aukščio pajūrio kopos). Turizmas. Haarlemas – katalikų vyskupijos centras (nuo 1559). Olandijos mokslų draugija (įkurta 1752). Olandijos geologijos tarnyba. Viešoji biblioteka (įkurta 1596; yra senovinių rankraščių, inkunabulų). Muziejai: Teylerso (įkurtas 1784, seniausias Olandijoje; Europos ir Olandijos senoviniai piešiniai), F. Halso (buvusiuose senelių namuose; tapyba, moksliniai prietaisai, geologijos eksponatai), archeologijos. Didžiosios bažnyčios (Šv. Bavo bažnyčios) lobynas (15 a. sakralinis menas).

2271

Architektūra

Miesto centras spindulinio plano. Sargybinė (pastatyta 13 a., iki apie 1350 pirmoji miesto rotušė, vėliau – garsių šeimų rezidencija), gotikinė rotušė (14–20 a., 17 a. išplėsta ir perstatyta Nyderlandų manierizmo stiliumi; šiaurinis sparnas, 1620, architektas L. de Key). Vėlyvosios gotikos Didžioji, arba Šv. Bavo, bažnyčia (14–16 a., 1918 perstatyta neogotikos stiliumi, architektai P. J. H. Cuypersas, J. A. G. van der Steuras). Nyderlandų manierizmo stiliaus Mėsininkų gildijos pastatas (1603, architektas L. de Key, dabar F. Halso muziejus) su gausiai ornamentuotais laiptuotais frontonais, buvusi senelių prieglauda (1608, dabar F. Halso muziejus), Teylerso muziejus (pradėtas 1778, architektas L. Viervantas). Šv. Bavo katedra bazilika (1928, architektas J. Cuypersas, interjero dailininkas J. Tooropas) turinti art nouveau ir Amsterdamo mokyklos bruožų.

Haarlemo rotušė (14–20 a., fasadas, 1620, architektas L. de Key)

687

Istorija

Pirmąkart minimas 10 amžiuje. Nuo 12 a. čia buvo įtvirtinta Olandijos grafų rezidencija. 12 a. gavo pirmąsias savivaldos teises; miesto teisės nuo 1245. Per Olandijos vidaus karus 1346 ir 1351 apiplėštas. Per 1492 valstiečių sukilimą prarado privilegijas. 15–17 a. garsėjo audiniais. Nuo 15 a. antros pusės iki 17 a. buvo vienas Nyderlandų dailės, ypač tapybos, centrų; pagarsėjo Haarlemo dailės mokykla (F. Halsas, S. van Ruysdaelis, J. van Ruysdaelis, Ph. Wouwermanas, A. ir I. van Ostade’s). Nuo 1559 Haarlemas – katalikų vyskupijos centras. Pasižymėjo per Nyderlandų kovas dėl nepriklausomybės; 1572 po septynių mėnesių apsiausties pasidavė Ispanijai, 1577 Vilhelmo I Oraniečio atsiimtas ir prijungtas prie Olandijos. 17 a. čia telkėsi pabėgę iš Prancūzijos hugenotai; jų žinios, amatų įgūdžiai spartino miesto plėtrą. Išeiviai iš Olandijos Haarlemo vardu pavadino vieną dabartinio Niujorko rajonų (Harlemas). 18 a. Haarlemo plėtra sulėtėjo, nuo 19 a. antros pusės ją paspartino pramonės įmonių statyba.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką