Hadrijõnas I (Hadrianus I) ?Roma 795 12 25Roma, popiežius (772). Kilęs iš Romos aristokratų. Valdant popiežiui Steponui II įšventintas diakonu. Hadrijonas I nuo pontifikato pradžios siekė sąjungos su Frankų valstybe. Langobardų karaliui Deziderijui įžengus į Romos teritoriją, Hadrijonas I paprašė pagalbos Frankų imperatorių Karolį Didįjį. 774 žlugus Langobardų valstybei Karolis Didysis patvirtino Pipino Trumpojo popiežiui 756 dovanotas žemes (Popiežiaus valstybės pradžia). Bizantijos imperatorės Irenos prašymu Hadrijonas I pasiuntė legatus į Nikėjos II susirinkimą (787); jame buvo pasmerktas ikonoklazmas, atkurti Romos ir Bizantijos Bažnyčių santykiai. Frankų valstybėje kilus pasipriešinimui Nikėjos II susirinkimo nutarimams dėl šventų paveikslų gerbimo (knyga Libri Carolini), Hadrijonas I atskleidė skirtumą tarp Dievo garbinimo (lot. adoratio) ir šventų paveikslų gerbimo (lot. veneratio); dėl šios polemikos, ypač dėl knygos Libri Carolini įtakos, susiformavo skirtingas Vakarų ir Rytų Bažnyčių požiūris į šventus paveikslus.
Hadrijonas I (raižinys iš knygos Le vite de pontefici di Antonio Ciccarelli 1588, Roma)
Hadrijonas I papildė Dionisijo Mažojo sudarytą bažnytinių kanonų kodeksą Codex Canonum Ecclesiasticorum; Hadrijono I kodeksas (Codex Hadrianeus) tapo Frankų valstybės bažnytinės teisės kodeksu. Sudarė sakramentarijų Hadrianum; jis turėjo didelę reikšmę Romos apeigoms Vakarų Bažnyčioje plisti. 781 pradėjo kaldinti monetas su savo atvaizdu ir oficialius dokumentus datuoti nuo savo pontifikato pradžios (taip paskelbė Romos nepriklausomybę nuo Bizantijos).
Hadrijonas I rūpinosi vargingaisiais (buvo vadinamas vargšų tėvu), Romoje atstatė vandentiekį, miesto sienas.
2709