Hãgos architektūrà
Iki 19 amžiaus
Vyriausybės pastatų kompleksas Binnenhof (13–20 a.) su gotikiniais Ridderzaal (13 a. antra pusė, manoma, architektas G. van Leydenas) ir renesanso stiliaus Štathalterių (1620) rūmais, Grenadierių vartais (1634). Bažnyčios: gotikinės Vienuolyno (Kloosterkerk 15 a. pradžia) ir Didžioji, arba Šv. Jokūbo (Grote Kerk 15 a.), klasicistinio baroko, vadinamojo olandų klasicizmo, Naujoji bažnyčia (17 a. vidurys, architektai P. Noorwitsas, B. van Bassenas). Rūmai Noordeinde (renesansiniai 1533, architektas W. Gundtas, 1640 perstatyti klasicistinio baroko stiliumi, architektai J. van Campenas, P. Postas, 1817 perstatyti ampyro stiliumi, architektas J. de Greefas, dabar karaliaus darbo rūmai), renesansinė senoji rotušė (1565, 1733 pastatytas Liudviko XIV stiliaus priestatas, architektai D. Marot, J. B. Xaverij), klasicistinio baroko stiliaus Mauritshuiso rūmai (1644, dabar dailės muziejus) ir karaliaus rezidencija Huis ten Bosch (pradėta 1645, abiejų architektai P. Postas, J. van Campenas).
Mauritshuiso rūmai Hagoje (1644, architektai P. Postas, J. van Campenas, dabar dailės muziejus)
19 amžius–21 amžiaus pradžia
19 a.–21 a. pradžios pastatai: neorenesansiniai Teisingumo (1893, architektas C. Petersas, dabar Parlamento rūmų komplekso dalis) ir geležinkelio stoties Holland Spoor (1893, architektas D. Margadantas), Taikos (Vredespaleis 1913, architektas L. Cordonnier), municipalinio muziejaus (1934, architektas H. P. Berlage) rūmai, Būsto, erdvės planavimo ir aplinkos ministerijos (1993, architektas J. Hoogstadas), naujasis savivaldybės (1995, architektas R. Meieris) pastatas, biurų pastatas De Hoftoren (2004, architektūrinė bendrovė Kohn Pedersen Fox Associates), dangoraižis Het Strijkijzer (2007, architektūrinė bendrovė AAArchitecten), Tarptautinio baudžiamojo teismo rūmai (2015, architektūrinė bendrovė Schmidt Hammer Lassen Architects). Biurų ir gyvenamųjų namų rajonas De Resident (1998–2001, architektai R. Krieras, C. Pelli, M. Gravesas).
687
-Haga