Haičio gamtinis žemėlapis
Hačio gamtà
Krantai
Haičio kranto linijos ilgis 1771 kilometras. Krantai vingiuoti. Haičio salos šiaurės vakaruose yra Šiaurės pusiasalis, pietvakariuose – Tiburono pusiasalis. Tarp jų – Gonâve’o įlanka; joje yra Gonâve’o sala (ją supa koralų rifai), Grande Cayemite’o ir kitos, mažesnės, salos. Šiaurėje – Tortugos sala; ją nuo šiaurinės Haičio pakrantės skiria siauras (plotis 8 km) Tortugos sąsiauris.
Reljefas
Apie 4/5 šalies teritorijos užima aukštumos ir kalnai. Haičio šiaurinėje dalyje yra Šiaurės kalnagūbris (didžiausias aukštis 1165 m), vidurinėje dalyje – Noires’o kalnai (didžiausias aukštis 1793 m), pietuose – La Hotte’o (didžiausias aukštis 2347 m, Macaya) ir La Selle’io (La Selle’io kalnas, 2684 m – Haičio aukščiausia viršūnė) kalnų masyvai. Kalnus skiria lygumos (Cul-de-Saco, Côtière’o) ir slėniai (Artibonito upės slėnis ir kiti). Apie 25 % Haičio paviršiaus (daugiausia šalies pietuose ir vidurinėje dalyje) susidarę iš klinties; gausu karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias urvas – Trouin Séné, ilgis 1,7 km; giliausias – Séjourné, gylis 167 m). Haitis yra aktyvioje seisminėje zonoje. Vienas stipriausių žemės drebėjimų (magnitudė – 7,0) įvyko 2010 01 12; žuvo iki 316 000 gyventojų, apie 1 mln. liko be pastogės (ypač nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas).
Klimatas
Klimatas jūrinis tropinis, drėgnas ir karštas. Per metus kalnų šlaituose vidutiniškai iškrinta nuo 1300 mm (Haičio pietuose) iki 2900 mm (šiaurėje), slėniuose apie 300 mm kritulių. Žemumose sausio temperatūra 23–25 °C, liepos – 29 °C. Rugpjūtį ir rugsėjį būna tropinių ciklonų, atslenkančių iš Atlanto, spalį ir lapkritį – iš Karibų jūros.
Vidaus vandenys
Daug trumpų upių, ilgiausia – Artibonitas (prasideda Dominikos Respublikoje). Didžiausi ežerai – Péligrės (Artibonito upės slėnyje) ir Saumâtre’o (Cul-de-Saco lygumoje).
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia geltonžemiai ir blizgažemiai, kalnuose – rudžemiai, Haičio šiaurinės ir vakarinės dalies slėniuose – salpžemiai.
Augalija
Natūrali Haičio augalija – drėgnieji ir lapus metantys atogrąžų miškai, pavėjiniuose kalnų šlaituose – pušynai. Dėl intensyviai kertamų miškų Haičio miškingumas 1965–95 sumažėjo nuo 25 iki 5 %. Pajūryje yra mangrovių.
Gyvūnija
Veisiasi kaimanai, driežai, iš paukščių – antys, laukiniai karveliai, flamingai.
Aplinkos apsauga
Saugoma 0,35 % Haičio teritorijos. Pietinėje šalies dalyje La Hotte’o masyve (nuo 2016 biosferos rezervatas) yra Macaya nacionalinis parkas (įkurtas 1983), La Selle’io masyve (La Selle-Jaragua-Bahoruco-Enriquillo tarpvalstybinis biosferos rezervatas nuo 2017) – La Visita nacionalinis parkas (įkurtas 1983).