Hainano salos kraštovaizdis
Hainan (Hainan Dao; Hainãnas, Chainãnas), Ciungjaj, sala Pietų Kinijos jūroje, prie Leidžou pusiasalio. Priklauso Kinijai. Plotas 33 572 km2. Nuo 1988 su Paracelio (apie 350 km į pietryčius nuo Hainano; ginčytina teritorija tarp Kinijos ir Vietnamo), Prataso (Dongšos), Spratly (Džongšos), Nanšos salynais ir Huangjano sala sudaro Hainano provinciją; plotas 34 353 km2, 9,258 mln. gyventojų (2017); apie 2/3 provincijos gyventojų sudaro kinai. Provincijos centras ir didžiausias miestas – Haikou (1,777 mln. gyventojų, 2017).
Reljefas
Salos kranto linijos ilgis 1528 kilometrai. Hainano vidurinės ir pietinės dalies paviršius kalnuotas (didžiausias aukštis 1867 m, Udžišano kalnas), šiaurinėje dalyje ir pajūryje – aliuvinės lygumos. Kalnai susidarę iš granitų, bazaltų, smiltainių.
Hainano salos atogrąžų miškas (Yanodos parkas)
Klimatas
Subekvatorinis musoninis klimatas. Lygumose sausio mėnesio temperatūra 16–19 °C, liepos 29 °C. Kritulių 1250–1500 mm per metus, kalnuose iki 3000 mm. Dažni taifūnai.
Hidrografinės sąlygos
Didžiausios upės: Nandudziangas, Vančuanhe, Čanghuadziangas.
Augalija
Miškai užima apie 40 % Hainano teritorijos; kalnuose – drėgnieji atogrąžų miškai, pakrantėse – mangrovės.
Sanjos miesto panorama (Hainano pietinė dalis)
Ūkis
Kasama geležies rūda (turinti 60 % geležies), gaunama nafta, gamtinės dujos, iš jūros vandens – druska. Yra titano, kobalto rūdų, kvarco. 1980 įkurta speciali ekonominė zona. Mašinų gamyba, metalurgija, elektronikos, naftos perdirbimo ir naftos chemijos, medžio apdirbimo, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė.
Auginama ryžiai (dera 3 kartus per metus), kaučiukmedžiai (2/3 Kinijos kaučiuko produkcijos), kavamedžiai, kakavamedžiai, arbatmedžiai, kokosai, bananai, ananasai, mangai, cukranendrės, vilnamedžiai, valgomieji batatai, arachiai, pipirai, sizalinės agavos. Hainano šiaurėje veisiami šilkaverpiai. Žvejyba; gaudoma vėžiagyviai, perluotės.
Jūrų didžiausi uostai – Haikou, Sanja. Tarptautiniai oro uostai Haikou ir Sanjoje.
Istorija
Imperatorių laikais Hainanas dažnai buvo tremties vieta. 1858 sala atidaryta prekybai su užsienio valstybėmis. 1939–45 okupuotas Japonijos. 1945–50 valdomas Gomindano vyriausybės. Nuo 1950 04 priklauso Kinijos Liaudies Respublikai.