Hajdúböszörmény (Háidūbesermėnis), miestas Vengrijos rytuose, Alfölde, į šiaurės vakarus nuo Debreceno.
30 300 gyventojų (2019). Plentai į Debreceną, Miskolcą. Žemės ūkio rajono centras. Trikotažo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Turizmas (karštosios versmės). Muziejus (įkurtas 1924). Protestantų bažnyčia (15 a. antra pusė).
2271
Istorija
Hajdúböszörmény gyvenvietė buvo sunaikinta per 13 a. mongolų-totorių įsiveržimą. 13 a. pabaigoje–14 a. pradžioje vėl apgyventa. 1325 tapo prekybiniu miestu (šį titulą vėliau patvirtino karalius Zigmantas I). Hajdúböszörmény buvo įvairų didikų valda (nuo 16 a. pradžios – Batorų). Miesto plėtra įgijo agrarinį pobūdį. 16 a. gyventojai haidukai pasižymėjo per kovas su turkais ir 1605 gavo bajorų teises, miestas – savivaldą. 17–18 a. haidukai iš karių tapo ūkininkais, miestas toliau plėtojosi kaip agrarinio regiono centras. 19 a. pabaigoje Hajdúböszörmény tapo susisiekimo kelių (ir geležinkelių) centru. Nukentėjo per I ir II pasaulinius karus. 20 a. antroje pusėje, prasidėjus industrializacijai, tapo pramoniniu miestu.
1412