Hallės-Wittenbergo universitetas (vok. Universität Halle-Wittenberg, Hãlės-Vtenbergo universitètas), Martỹno Liùterio Hãlės-Vtenbergo universitètas (vok. Martin-Luther-Universität Halle-Wittenberg), vienas Vokietijos universitetų. Yra Hallėje.
Struktūra ir veikla
Hallės-Wittenbergo universitetas
Veikia 9 fakultetai: Teisės ir ekonomikos, Filosofijos I, Filosofijos II, Filosofijos II, Gamtos mokslų I, Gamtos mokslų II, Gamtos mokslų II, Medicinos, Teologijos. Yra didžiausia Saksonijos‑Anhalto žemėje Nacionalinė universitetinė biblioteka (įkurta 1696; 4,6 mln. tomų, iš jų 116 000 rankraščių, 1600 inkunabulų; bibliotekoje saugoma daug lituanistinės medžiagos – žodynų rankraščių, korektūrų su autorių pastabomis ir kita – vadinamoji Francke’s fundacija), pirmoji Vokietijoje universitetinė klinika (įsteigta 1717), Archeologijos, Vidurio Vokietijos žemių istorijos, Zoologijos muziejai, botanikos sodas (įkurtas 1698), observatorija (įkurta 1788). Leidžia mokslinius leidinius: Wissenschaftliche Zeitschrift der Martin-Luther-Universität, Scientia halensis.
Istorija
Įsteigtas 1817 04 12 sujungus Hallės universitetą (įkurtas 1694) ir Wittenbergo universitetą (įkurtas 1502 08 18), pavadintas Jungtiniu Frydrichų universitetu (Vereinigte Friedrichsuniversität), nuo 1933 Hallės-Wittenbergo Martyno Liuterio universitetas. 2004 studijavo 16 600 studentų, dėstė 2400 dėstytojų. Turi apie 30 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo centrų.
Universitetas ir baltų kalbos
Universitete 19 amžiaus pradžioje buvo įkurta Kalbotyros katedra, kuri tyrinėjo ir baltų kalbas. 1833–1887 katedrai vadovavo A. F. Pottas, jis iškėlė baltų kalbų reikšmę lyginamojoje kalbotyroje. 1895–1923 katedrai vadovavęs F. Bechtelis dėstė lietuvių kalbos gramatikos kursą, 1923–1937 vadovavo F. Spechtas, jis tyrinėjo lietuvių kalbos tarmes, nagrinėjo indoeuropiečių protėvynės klausimus, suredagavo ir išleido A. Baranausko surinktus lietuvių kalbos tarmių tekstus Lietuvių tarmės, surinktos A. Baranausko (Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski 2 tomai 1920–1922), K. Sirvydo Punktus sakymų (1929), užmezgė ryšius su lietuvių kalbininkais. 1957–1993 dėstė (ir lietuvių kalbą) G. Bense, kuri taip pat tyrė ir sistemino baltistikos palikimą Hallės-Wittenbergo universiteto bibliotekoje. Universitete studijavo A. Stulginskis, J. Kriščiūnas ir kiti. Hallės-Wittenbergo universiteto kalbinininkai bendradarbiauja su Lietuvių kalbos institutu.
Hallės-Vitenbergo universitetas
2271