halogenèzė (gr hals, kilm. halos – druska + genesis – kilmė, atsiradimas), tirpių druskų kristalizacija iš vandens. Išsikristalizavusių druskų nuosėdos kaupiasi Žemės plutoje sudarydamos druskų klodus. Halogenezė vyksta aridinio klimato zonose esančiuose vandens baseinuose, kuriuose dėl garavimo koncentruojasi druskos, t. p. vulkaninėse srityse. Susidarančių druskų sudėtis priklauso nuo vandens hidrocheminio tipo: karbonatinio (sodos), sulfatinio ir chloridinio. Karbonatinio vandens tipo žemyniniuose baseinuose (ežeruose) susidaro heiliusitas (Na2Ca[CO3]2·5H2O), didėjant druskų koncentracijai – tenarditas (Na2SO4) ir mirabilitas (Na2[SO4]·10H2O). Kai vanduo yra sulfatinio tipo, susidaro gipsas (CaSO4·2H2O), vėliau – tenarditas ir mirabilitas, pabaigoje – halitas (NaCl), rečiau – silvinas (KCl). Kai vanduo yra chloridinio tipo, daugiausia susidaro natrio ir kalio chloridai (halitas ir silvinas). Storiausi vandenyje tirpių druskų klodai susidarė įvairiais geologiniais periodais, halogenezei vykstant jūrose arba jų dalyse, nerijų ar povandeninių pakilumų atskirtose nuo pagrindinio baseino. Jūros vanduo yra sulfatinio tipo, todėl visada iš pradžių susidaro sulfatai (pirmiausia gipsas), didėjant druskingumui – natrio chloridas (halitas), vėliau – kalio ir magnio druskos, silvinas, karnalitas (KCl·MgCl2·6H2O), bišofitas (MgCl2·6H2O), polihalitas (K2MgCa2[SO4]4·2H2O), kizeritas (MgSO4·H2O). Jei vandenyje mažas magnio sulfatų kiekis (dėl sūraus vandens metamorfizacijos proceso), susidaro tik kalio ir magnio chloridai (silvinas, karnalitas ir bišofitas). Lietuvoje halogenezės procesai vyko vėlyvojo devono (Tatulos svitos gipsas) ir vėlyvojo permo (Priegliaus svitos gipsas ir halitas) laikotarpiais.
2961