halogèninės uolenos (gr. hals, kilm. halos – druska + genesis – kilmė, atsiradimas), evaportai (lot. evaporatio < vapor – garai), nuosėdinės uolienos, sudarytos iš fluoro, chloro, bromo, jodo rūgščių druskų mineralų. Labiausiai Žemės plutoje paplitusios halogeninės uolienos yra natrio (halitas), kalio (silvinas), rečiau magnio chloridai ir halogeninės uolienos, sudarytos iš fluoridų (dažniausiai fluorito); bromidų ir jodidų klasių mineralai uolienose būna tik kaip priemaiša. Halogeninių uolienų mineralai kristalizuojasi iš druskomis prisotinto jūrų vandens, rečiau – aridinio klimato zonų ežeruose ir karšto vandens uolienų plyšiuose. Druskos yra Lietuvos vakaruose permo sistemos uolienose.
2961