Hanne Darboven
Darboven Hanne (Hanė Dárboven) 1941 04 29Miunchenas 2009 03 09Hamburgas, vokiečių menininkė konceptualistė. 1962–65 studijavo Hamburgo dailės universitete. Didelę įtaką H. Darboven kūrybinių nuostatų susiformavimui padarė jos dėstytojo, brazilų menininko Almiro da Silvos Mavigniero (1925–2018) kūryba, t. p. oparto ir minimalizmo reiškiniai Europoje.
1966–69 menininkė lankėsi Niujorke, čia susidomėjo konceptualiuoju menu, dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų dailininkų minimalistų parodose ir pradėjo kurti vėliau išgarsėjusias skaičių ir geometrinių figūrų serijas Konstrukcijos – tekstų pavidalo meno kūrinius. Dar kūrė koliažus, piešinius ant milimetrinio popieriaus, įvairių tvarkaraščių, sąrašų blankų, kitų rastų objektų paviršių, ranka perrašydavo savo ir kitų autorių (H. Heineʼs, J.‑P. Sartreʼo) tekstų fragmentus. 1967–75 H. Darboven intensyviai susirašinėjo su artimaisiais ir draugais (tarp jų – menininkais S. Le Wittu, L. Weineriu), tuo metu didelė dalis jos konceptualių kūrinių keliavo kaip laiškai. Tokia kūrybos forma menininkei reiškė egzistencinę laiko fiksaciją, paskatino ją išplėtoti autentišką „laiko rašymo“ (vok. Zeitschreiben) koncepciją, paremtą paradoksalia rašymo trukmės ir prirašyto teksto kiekio tarpusavio priklausomybe. Skaičių ir raidžių pseudosistemos perteikia linijinės laiko tėkmės, rašymo pradžios ir pabaigos neišvengiamybę ir tam besipriešinančias subjektyvias laiko patyrimo formas; ironizuojamas visuotinis žinių kaupimo bei enciklopedinimo sindromas, menininkei svarbus pats procesas, atsivėrimas laiko tėkmei.
20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje H. Darboven susidomėjo istoriniais laiko žymėjimo stiliais, kalendorių sudarymu, išbandė įvairius grafinio laiko užrašymo būdus (rankraščių ir fotografijų kompozicijos, instaliacijos), siekė savo kuriamomis materialiomis struktūromis parodyti objektyvų laiko ir erdvės kontinuumą, viršijantį subjekto galias (19 amžiaus skerspjūvių 1968). Sukūrė didelės apimties instaliacijų: Kultūros istorija (1980–83), Saulėtekis / Saulėlydis (1984), Pietų Korėjos kalendorius (1991). 9 dešimtmečio pradžioje raidžių ir skaičių serijas menininkė pakeitė muzikos garsų žymenimis (vadinamąja matematine muzika). Rašytinių kūrinių serijos monochrominės (menininkė rašė rašalu, pieštuku, kartais – rašomąja mašinėle). Ženklų sekų monotonijos, simetrijos ir asimetrijos žaismė H. Darboven kūrinių ekspozicijose kelia begalybės, antiistoriškumo, absurdo, reikšmės atsitiktinumo išgyvenimus.
H. Darboven instaliacijos Šio pasaulio vaikai (1990–96) fragmentas (nuotraukoje – ekspozicija Bazelio meno mugėje 2014)
H. Darboven sukūrė savo kūrinių archyvą, parengė ir išleido knygų, kuriose dokumentavo beveik visas savo kūrinių serijas ir instaliacijas; dalyvavo tarptautinėje parodoje Documenta (Documenta VII 1982 ir Documenta XI 2002).
2648