Hanòveriai (Hanover), Didžiosios Britanijos karalių dinastija (1714–1901; lent.). Kilo iš Hannoverio valstybės kurfiurstų.
Po 1688–89 Šlovingosios revoliucijos pagal 1701 vadinamąjį Sureguliavimo aktą Anglijos karūna garantuota protestantams. Jei labiausiai tikėtina kandidatė Ona Stiuart (valdė 1702–14) neturėtų palikuonių, sostas turėjo atitekti jos prosenelio Jokūbo I palikuoniams, t. y. jo proanūkei Hannoverio kurfiursto žmonai Sofijai ir jos palikuoniams. Sofija mirė dviem mėnesiais anksčiau už Oną, dėl to karūna teko Sofijos sūnui Jurgiui Liudvikui (karalius Jurgis I). Hannoveris (nuo 1814 karalystė) buvo sujungtas su Didžiąja Britanija personaline unija. 1837 Didžiosios Britanijos karaliene tapusi Viktorija kaip moteris, pagal germanų salijų teisę, negalėjo valdyti Hannoverio, šis atiteko jos dėdei Kamberlando kunigaikščiui Ernestui Augustui.
Hanoverių herbas
Po Hanoverių Didžiosios Britanijos sostas perėjo Saksų‑Koburgų‑Gotų dinastijai (pagal Viktorijos vyro Alberto liniją).
1