Hans Seldmayr

Sedlmayr Hans (Hansas Zdlmairas) 1896 01 18Szarvkő (dabar Hornstein, Austrija) 1984 07 09Zalcburgas, austrų meno istorikas. Naujosios Vienos menotyros mokyklos atstovas. M. Dvořáko mokinys. 1918–23 studijavo Aukštojoje technikos mokykloje Vienoje (iš pradžių architektūrą, vėliau menotyrą). 1934–45 dėstė Vienos universitete (meno istoriją), 1952–63 Miuncheno, 1963–69 Zalcburgo universitetuose. H. Sedlmayro tyrinėjimų sritis – baroko architektūros, italų renesanso, 19–20 a. Vakarų meno raidos ir menotyros metodologinės problemos. Tyrinėjimuose (kurie dažnai buvo artimi meno filosofijos problematikai) susipynė geštaltpsichologijos, struktūralizmo, fenomenologijos ir hermeneutikos metodologinės nuostatos. Remdamasis įvairių gretimų mokslų galimybėmis ir tyrinėjimo strategijomis H. Sedlmayras siekė menotyrą apvalyti nuo perdėto empirizmo ir aprašomojo pobūdžio, suformuluoti kokybiškai naujo, griežto menotyros mokslo programą. Šio mokslo galimybes H. Sedlmayras pirmiausia siejo su nauja meno kūrinio samprata ir konkrečios, aiškiai apibrėžtos jo tyrinėjimo pozicijos pasirinkimu, vadinamąja teisinga nuostata (fenomenologijos įtaka), kuri padeda pažinti esminius jo bruožus. Vienas perspektyviausių H. Sedlmayro laimėjimų – tarpdalykinių meno tyrinėjimų svarbos iškėlimas. H. Sedlmayro svarbiausi veikalai: Įpavidalinantis stebėjimas (Gestaltetes Sehen 1925), Vidurio praradimas. XIX–XX a. menas kaip savo laikmečio požymis ir simbolis (Verlust der Mitte. Die bildende Kunst des 19. u. 20. Jahrhunderts als Symptom und Symbol der Zeit 1948), Katedros gimimas (Die Entstehung der Kathedrale 1950), Menas ir tiesa. Apie meno istorijos teoriją ir metodą (Kunst und Wahrheit. Zur Theorie und Methode der Kunstgeschichte 1958), Epochos ir kūriniai. Rinktiniai raštai apie meno istoriją (Epochen und Werke. Gesammelte Schriften zur Kunstgeschichte 1959).

201