Hánza (vok. Hanse), Šiaurės Vokietijos miestų prekybos sąjunga. Susikūrė 13–14 a. pamažu formuojantis sutarčių sistemai tarp svarbiausių Šiaurės Vokietijos prekybos centrų. Hanzos nariais buvo apie 100 miestų (centras – Liubekas).

Hanza neturėjo valdančios institucijos (išskyrus reguliarius miestų suvažiavimus, šauktus nuo 14 a. antros pusės), nuolatinės kariuomenės, laivyno, pastovių finansų. Jos nariai kūrė saugios navigacijos sistemą: statė švyturius, rūpinosi locmanų rengimu, siekė apsaugoti savo laivų vilkstines nuo piratų, kontroliuoti prekybą Šiaurės Europoje: įgydavo prekybos privilegijų, kūrė prekybos bazes užjūriuose. Nuolatinės Hanzos kontoros veikė daugelyje miestų (Briugėje, Bergene, Naugarde, Londone ir kitur). Svarbiausios Hanzos prekės buvo grūdai, mediena, kailiai, derva, medus, linai, vežami iš Rusijos ir Lenkijos bei Lietuvos į Flandriją ir Angliją, audiniai, kiti cechų ir manufaktūrų gaminiai, vežami iš Anglijos į slavų kraštus. Iš Skandinavijos į Vakarus buvo vežama varis ir geležies rūda, silkės.

Hamburgo uostas (vario raižinys, 1828)

Gindama savo interesus Hanza papirkinėdavo šalių valdovus ir didikus, panaudodavo embargą ir blokadą, kartais kariaudavo (1368 jos kariuomenė sumušė Danijos pajėgas; ši pripažino Hanzos vyravimą Baltijos jūroje). Nors Hanza buvo prekybos organizacija, ji siekė garantuoti taiką ir tvarką savuose kraštuose.

14 a. sustiprėjusios Europos valstybės (1387 sudaryta Lenkijos ir Lietuvos, 1397 – Danijos, Švedijos ir Norvegijos asmeninės unijos) pradėjo labiau ginti savo interesus. 1494 uždaryta Hanzos prekybos kontora Naugarde, 1598 Hanza prarado privilegijas Anglijoje. Nuo 15 a. pradžios Vokietijoje pradėjus vyrauti regioniniams interesams Hanzos pasitarimai šaukti vis rečiau. Sąjungos įtaka silpnėjo ir dėl naujų prekybos kelių, kurie atsirado po didžiųjų geografinių atradimų. 1669 įvyko paskutinis Hanzos suvažiavimas.

Ryšiai su Lietuva

Su Lietuva glaudžius ekonominius ryšius palaikė Hanzos miestai Dancigas (dabar Gdanskas), Karaliaučius, Ryga. Prekybai su Dancigu svarbus buvo Nemunas. 14 a. pabaigoje Rygos pirkliai įsteigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Polocke Hanzos kontorą (veikė iki 16 a. pradžios). 1498 Polockui gavus Magdeburgo teisę, Hanzos pirklių teisės buvo apribotos (galėjo verstis urmo prekyba, pirkti ir parduoti tik tarpininkaujant vietos pirkliams). Lietuvai didžiausią ekonominę reikšmę turėjo Dancigas, kurio pirkliai nukonkuravo Elbingo, Torunės, Karaliaučiaus pirklius ir monopolizavo prekybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinėje dalyje. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirkliai veždavo odas, kailius, vašką, miško medžiagą, javus, įveždavo druską, audinius, metalo dirbinius. Hanzos prekybos monopolis varžė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirklių veiklą, kėlė jų nepasitenkinimą. Norėdamas apriboti Hanzos įtaką Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir kiti valdovai kvietėsi Maskvos, Genujos, totorių pirklius, bet Hanzos pirklių konkurencijos neįveikė.

Dancigo planas ir panorama (kartografas Matthäusas Seutteris, išleido Jahannas Probstas Augsburge 18 a. antroje pusėje; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose Hanza turėjo įgaliotinius, Kaune (15 a. viduryje–16 a. pirmoje pusėje) – ir kontorą (faktoriją); ši turėjo teisę kontroliuoti užsienio pirklius, tarpininkavo vokiečių ir vietiniams pirkliams. Tarp jų įsiplieksdavo konfliktų, nes Hanzos pirkliai savo prekes tiesiogiai pardavinėjo Lietuvos gyventojams ir patys iš jų mažais kiekiais supirkinėjo, o Kauno ir kitų miestų pirkliai, atvykę į Dancigą, negalėjo tiesiogiai, be vietos pirklių tarpininkavimo, savo prekių pardavinėti anglų, olandų atvykėliams, todėl Kauno miesto magistratas trukdė vokiečiams prekiauti ir stengėsi sumažinti jų įtaką. Kauno, Vilniaus, Polocko pirkliai stengėsi prasiveržti į Baltijos jūros uostus, kuriuose prekybą monopolizavo Hanza. 16 a. Hanzos įgaliotiniai iš Polocko, Kauno, Vilniaus buvo išvaryti, jų kontoros uždarytos.

Hanzos kogas (atvirukas, 1981, Lietuvos jūrų muziejus)

P: Hanse. Urkundenbuch. 11 Bde. Halle. 1876–1939. L: P. Dollinger Dzieje Hanzy Gdańsk 1975; K. Pagel Die Hanse Braunschweig 1983; J. Schildhauer Die Hanse Leipzig 1984; P. Dollinger Die Hanse Stuttgart 51998.

1674

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką