haplològija (gr. haploos – paprastas, viengubas + logos – žodis), vieno iš dviejų gretimų vienodų ar panašių skiemenų išnykimas. Pavyzdžiui, lotynų nūtrīx < nūtrītrīx ‘žindyvė, maitintoja’, stīpendium < stīpipendium ‘užmokestis’, senovės graikų amphoreús < amphiphoreús ‘amfora’, rusų znamenosec < znamenonosec ‘vėliavnešys’, anglų England < Englaland ‘Anglija’, suomių Kaislahti < Kaislalahti ‘Kaislahtis’, kai kurie tarptautiniai terminai – mineralogija < mineralologija, tragikomedija < tragikokomedija. Haplologija pasitaiko ir bendrinėje (mašininkė < mašinininkė, Tauragė < Tauraragė), šnekamojoje lietuvių kalboje (tinklapis < tinklalapis) bei tarmėse (vargoninkas < vargonininkas).
330