Biezais Haralds (Haraldas Bezajis) 1909 07 10Lestene (Tukumo vlsč.) 1995 05 18Stokholmas, latvių mitologijos tyrinėtojas, religijų istorikas, evangelikų liuteronų teologas. Dr. (teol. m., 1939; filos. m., 1955). Helsinkio universiteto garbės daktaras (1990).
Išsilavinimas ir akademinė veikla
1927 studijavo Latvijos universiteto Gamtos mokslų fakultete, nuo 1928 – Teologijos fakultete, 1932 baigęs evangelikų liuteronų teologiją įšventintas kunigu. Nuo 1934 studijavo Ciuricho universitete (K. G. Jungo mokinys), nuo 1936 – Strasbūro universitete. 1940 dėstė Latvijos universitete, 08 22 sovietams okupavus Latviją, atleistas, gyveno Mežotnės valsčiuje. 1944 pasitraukė į Gotlandą. 1945–80 dėstė Upsalos universitete; profesorius (1961). 1949–53 kartu mokytojavo ir Švedijos vidurinėse mokyklose, 1971–72 dėstė Turku, 1975–76 – Bonos universitetuose. Tyrimų sritys – latvių tautosaka, mitologija, senovės religija, baltų mitologijos šaltiniai.
Haralds Biezais
Veikalai
Svarbiausi veiklai: Kriskščionybė, nacionalizmas, humanizmas (Kristiānisms, nacionālisms, humānisms 1953), Senovės latvių svarbiausios deivės (Die Hauptgöttinen der alten Letten 1955), Dievo atvaizdas latvių liaudies religijoje (Die Gottesgestalt der lettischen Volksreligion 1961), Senovės latvių dangaus dievų šeima (Die himmlische Göterfamilie der alten Letten 1972), Germanų ir baltų religija (Germanische und baltische Religion 1975), Senovės latvių saulės dievas (Lichtgott der alten Letten 1976), Religiniai simboliai ir jų funkcijos (Religious symbols and their functions 1979).
Dar parašė istorinės publicistikos knygų apie Antrąjį pasaulinį karą: Kurelininkai – tautinio pasipriešinimo liudininkai (Kurelieši – nacionālās pretestības liecinieki 1991), Latvija svastikos gniaužtuose: Svetimi viešpačiai – savi žmonės (Latvija kāškrusta varā: Sveši kungi - pašu ļaudis 1992), atsiminimų (knyga Sakyk taip, kaip yra / Saki tā, kā tas ir 1986 21995).