Havãjų gėlinùkės (Drepanididae), žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio šeima. 17 rūšių (23 išnykusios). Paplitusios Havajų salose. Endemai (kilo iš kikilių izoliuotose, neturinčiose smulkių paukščių salose).
Kūno ilgis 11–12 cm, masė 10–30 gramų. Žalios, geltonos ir raudonos spalvos. Snapas ilgas, išlenktas arba trumpas, aštrus ir storas. Gyvena drėgnuose miškuose arba aukštai kalnuose. Mitybinė specializacija atsirado dėl jų adaptyviosios sklaidos: vienos rūšys minta smulkiais vabzdžiais, kitos – augalų sėklomis, vaisiais ar nektaru. Lizdus suka medžiuose, uoksuose, ant žemės. Deda 2–3 kiaušinius. Peri patelė apie 14 parų. Ugninė gėlinukė (Himatione sanguinea) ryškiai raudona, snapas tiesus ir aštrus; minta nektaru. Havajų medinukės (Loxops coccineus) plono ir aštraus snapo antsnapio galas pariestas į kairę ar dešinę ir susikryžiuoja su posnapiu; minta augalų pumpurais. Havajų dalgiasnapis (Hemignathus stejnegeri, Hemignathus procerus) geltonai žalias, 19 cm ilgio (1/3 sudarė palenktas snapas), išnyko 20 a. antroje pusėje dėl įvežtų paukščių ligų ir buveinių nykimo.
ugninė gėlinukė
Havajų medinukė
3102
-gėlinukės; -dalgiasnapis; -medinukė