Havãnos istòrija. 1515 Kubos salos pietinėje pakrantėje, netoli dabartinio Batabanó miesto, ispanų konkistadoras D. Velázquezas įkūrė San Cristóbal de la Habanos gyvenvietę. 1519 dėl nepalankaus klimato, šalia gyvenvietės esančių pelkių Havana perkelta į dabartinę vietą salos šiaurės vakarinėje pakrantėje.
1592 gavo miesto teises ir tapo ispanų gubernatoriaus rezidencija. Nuo 16 a. pabaigos Havana buvo prekybos tarp Naujojo Pasaulio ir Europos didžiausias uostas: iš čia gabentas prisiplėštas Amerikoje grobis, vėliau – kolonijinės prekės; į Naująjį Pasaulį per Havaną buvo vežami vergai, atvykdavo imigrantai. 16–17 a. Havaną dažnai puldinėjo anglų, prancūzų ir olandų piratai. Apie 1700 miestas apjuostas gynybinėmis sienomis. 1762–63 Havana priklausė britams. Nuo 1777 generalkapitonijos centras.
Per Ispanijos–Jungtinių Amerikos Valstijų karą 1898 užėmė Jungtinės Amerikos Valstijos (iki 1902); padidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų politinė ir ūkinė įtaka: amerikiečių verslininkai mieste įkūrė daug bendrovių, sumodernino miestą; iki 1959 atvykdavo daug amerikiečių turistų (Havana garsėjo puikiais paplūdimiais ir naktiniais klubais).
Nuo 1902 Kubos sostinė. 1959 01 01 Havaną užėmė ir R. F. Batistos y Zaldívaro diktatūrą nuvertė F. Castro Ruzo vadovaujama Sukilėlių armija. 20 a. pirmoje pusėje labai padaugėjo gyventojų (1898 jų buvo 240 000, 1953 – 1 200 000) ir padidėjo miesto teritorija.
-Havana