Hãvras (Le Havre), miestas Prancūzijos šiaurėje, Normandijos administraciniame regione, Senos estuarijos dešiniajame krante, prie Lamanšo sąsiaurio Senos įlankos.
Havro uostas
166 100 gyventojų (2021; aglomeracijoje 231 200 gyventojų). Prekybos uostas; pagal krovinių apyvartą (apie 70 mln. t kasmet) vienas didžiausių Europoje; didžiausias Prancūzijoje konteinerių terminalas. Tancarville’io kanalas (ilgis 24 km) jungia Havro uostą su Senos žemupiu. Keleivių uostas (1 mln. keleivių per metus); keltai į Didžiosios Britanijos ir Airijos uostus. Geležinkelis ir automobilių magistralė į Paryžių. Į rytus nuo Havro per Senos estuariją pastatytas Normandijos tiltas (ilgis apie 2 kilometrus). Oro uostas. Naftos perdirbimas (naftotiekis į Paryžių), juodoji metalurgija, automobilių gamyba (Renault koncerno įmonė), chemijos ir naftos chemijos, elektronikos, cemento, medienos apdirbimo, maisto pramonė. Iki 2000 veikė laivų statykla. Universitetas (įkurtas 1984), aukštoji politechnikos mokykla. Nacionalinė muzikos, šokio ir dramos meno mokykla. Dailės, gamtos istorijos, jūrų muziejai.
2271
Architektūra
Dievo Motinos bažnyčia (16–17 a., per II pasaulinį karą sugriauta, 20 a. 8 dešimtmetyje atstatyta). Per II pasaulinį karą miestas beveik visas sugriautas, 1946–64 pagal architekto A. Perret planą atstatytas neoklasicizmo stiliumi naudojant gelžbetonio konstrukcijas (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2005). Foch aveniu (pradėta 1945, architektas A. Perret), vedanti nuo rotušės (1957, architektai A. Perret, J. Tournant’as) iki Atlanto vandenyno. Neoklasicistinė gelžbetoninė Šv. Juozapo bažnyčia (1957, architektai A. Perret, R. Audigier). Kultūros centro pastatas (1982, architektas O. Niemeyeris).
Kultūros centro pastatas Havre (1982, architektas O. Niemeyeris)
2271
Istorija
Žvejų kaimelyje 1517 Prancūzijos karalius įkūrė uostą (prancūziškai Le Havre – uostas). Per religinius karus 1562 Prancūzijos hugenotai perleido Havrą Anglijai, bet kitais metais Prancūzija jį atsiėmė. 17 a. Liudviko XIII pirmojo ministro kardinolo J. A. de Richelieu perstatytas ir įtvirtintas, į jį 1682 atkelta Ost Indijos bendrovės vadovybės būstinė. 1694 ir 1759 Havrą labai apšaudė Anglijos laivynas. 19 a. Havras prarado karinę reikšmę, 1854 nugriauta dalis senųjų įtvirtinimų. Po 1870 Havras plėtėsi dėl didėjančios jūrų prekybos. Tarp I ir II pasaulinių karų buvo vienas svarbiausių europiečių išvykimo į Ameriką uostų. Per II pasaulinį karą į Havrą trumpam buvo perkelta Vokietijos okupuotos Belgijos vyriausybė, vėliau Havrą užėmė Vokietijos kariuomenė, labai bombardavo Didžiosios Britanijos aviacija (sugriauta 3/4 pastatų). Po karo atstatytas. Uostas specializavosi tiekti kurą (naftą), t. p. medvilnę, kavą ir kitus atogražų kraštų produktus į Paryžiaus regioną. 1956–2015 priklausė Aukštutinės Normandijos administraciniam regionui.
2271