Hefei

Hefei (Hefjus, Chefjus), iki 1912 Ludžou (Luzhou, Ludžòu), miestas Kinijos rytuose, apie 140 km į vakarus nuo Nandzingo; Anhui provincijos centras.

Hefei

4,02 mln. gyventojų (2018). Oro uostas. Mašinų (staklių, kasybos įrangos, transporto priemonių) gamyba, juodoji metalurgija, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos (mineralinių trąšų), statybinių medžiagų, tekstilės, daugiašakė maisto pramonė. Dailieji amatai. Hefei technologijos (įkurtas 1945), Anhui (1958 perkeltas iš Ančingo) universitetai. Anhui provincijos muziejus (įkurtas 1956).

Istorija

8–6 a. pr. Kr. buvo Šu kunigaikštystės, vėliau Ču karalystės gyvenvietė. Dabartinį vardą Hefei gavo 2 a. prieš Kristų. Nuo 4 iki 6 a. Hefei, atsidūręs tarp Šiaurės ir Pietų Kinijos valstybių, kentėjo nuo jų tarpusavio kovų. Sujų (584–618) ir Tangų (618–907) dinastijų laikais tapo provincijos administracinio padalinio centru. Po sugriovimų Sungų dinastijos (960–1126) laikotarpiu perkeltas šiek tiek piečiau, į dabartinę vietą.

Nuo 1127 tapo Pietų Sungų valdomos valstybės atramos punktu per kovas su į šalį įsiveržusiais činais. Iki II pasaulinio karo Hefei išliko žemės ūkio regiono prekybos, amatų ir manufaktūrų, aptarnaujančių regioną, centras.

Plėtrą paspartino 1932–36 per miestą nutiestas geležinkelis (20 a. 3 dešimtmetyje Hefei gyveno apie 30 000 žmonių, 1948 jų buvo 153 000).

Nuo 1949 provincijos centras. 20 a. antroje pusėje Hefei toliau sparčiai plėtėsi, buvo pastatyta įvairių šakų pramonės įmonių, geležinkeliais sujungtas su Pekinu, Šanchajumi, pastatytas oro uostas, įkurta aukštųjų mokyklų, muziejų, teatrų.

1412