Heinrich von Hohenlohe (Henrichas fon Hòhenlohė), von Hohenlohe Heinrich (Heinrichas fon Hohenlohė) apie 1200 1249 07 15, Vokiečių ordino didysis magistras (1244–49). Per 1242–49 sukilimą, kai prūsai 1244 06 sumušė Vokiečių ordino kariuomenę prie Rensės ežero Kulme, Heinrichas von Hohenlohe prieš juos pasiuntė Prūsijos krašto magistro Popono Osternacho vadovaujamus kryžininkus. 1245 pradžioje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui apgulus livoniečių Embutės pilį Kurše, suaktyvino veiksmus prūsų sąjungininkas Rytų Pamario kunigaikštis Sventopelkas. Heinrichas von Hohenlohe pasiekė, kad popiežius Inocentas IV bulėmis (svarbiausioji 1245 02) pagrasintų atskirti Sventopelką nuo Bažnyčios dėl paramos lietuviams ir prūsams. Prie Schwetzės pilies (Vyslos žemupio kairiajame krante) Heinricho von Hohenlohės kariuomenė 1245 sumušė Sventopelko pajėgas. 1247 ir 1248 į Prūsiją vėl atvykus daug kryžininkų Sventopelkas buvo priverstas su Heinrichu von Hohenlohe 1248 11 sudaryti nepalankią taiką. Prūsai liko vieni ir 1249 02 07 su Vokiečių ordinu sudarė Christburgo taiką. Heinricho von Hohenlohės reliacija (pranešimas) – vienas seniausių Vokiečių ordino istorijos šaltinių.
683