Gräfe Heinz (Heincas Grfė) 1908 07 15Leipcigas 1944 01 25Berlynas, nacių Vokietijos veikėjas. Teisės mokslų daktaras. Gimė Leipcigo knygų prekybininko šeimoje. Nuo 1928 studijavo teisę Leipcigo universitete, įsitraukė į Vokietijos nacionalsocialistų studentų sąjungos veiklą. Nuo 1933 12 21 SS narys; ėjo aukštas civilinės administracijos pareigas (vokiškai Oberregierungsrat). 1935 paskirtas Kylio saugumo policijos viršininko pavaduotoju. Nacionalsocialistų partijos nariu tapo tik 1937 05 01. 1937 10–1940 01 Tilžės gestapo viršininkas, kartu ėjo Gumbinės SS kovinio padalinio vado pareigas, vėliau – visos Rytų Prūsijos gestapo vadas. 1939 09 Lenkijoje vadovavo SS 5‑os operatyvinės grupės 1‑ajam operatyviniam būriui. 1939 04 20 jam suteiktas SS šturmbanfiurerio laipsnis.
Heinz Gräfe
1939 vasarą Kaune aiškinosi galimybę sudaryti vadinamąją Didžiąją Lietuvą (Lietuva su Baltarusija). Užmezgęs kontaktus su Lietuvos saugumo departamento vadovybe, H. Gräfe bendradarbiavo atskleidžiant įvairių tarptautinių aferistų ir kontrabandininkų veiklą. Laisvai kalbėjo rusiškai, mokėjo anglų bei prancūzų kalbas, neblogai – lietuviškai. Konfidencialūs pasimatymai su Lietuvoje veikiančiais agentais vykdavo A. Černiauskienės viešbutyje greta geležinkelio stoties. Jame H. Gräfe apsistodavo tik kelioms valandoms ir tą pačią dieną išvykdavo atgal į Rytų Prūsiją. 1940 06 16, Vyriausiosios reicho saugumo valdybos (RSHA) vadovybės nurodymu, jam teko internuoti prezidentą A. Smetoną su palydovais, pabėgusius iš Lietuvos ir atsiradusius Eitkūnuose, rūpintis jų saugumu. Tačiau pastangos padėti savo geriems pažįstamiems – vidaus reikalų ministrui K. Skučui ir Valstybės saugumo departamento direktoriui A. Povilaičiui – pereiti Lietuvos ir Vokietijos sieną baigėsi nesėkme. Netrukus perkeltas dirbti į RSHA, 1941 04–1942 03 buvo VI valdybos (SD) C grupės viršininkas (ši grupė kuravo Rytų valstybes, tarp jų – ir Baltijos šalis). H. Gräfe, atsakingas už ryšius su lietuviais, siūlė K. Škirpai neakcentuoti Lietuvos nepriklausomybės reikalavimo, nes vykstant karui ir jam pasibaigus, kol padėtis Europoje nesistabilizuos, visiška mažų tautų nepriklausomybė yra negalima. 07 01 kalbėdamas su generolu S. Raštikiu H. Gräfe tvirtino, kad Lietuvos laikinoji vyriausybė paskelbta be susitarimo su Vokietijos institucijomis ir todėl negali būti pripažinta. Tokiõs formos, nors prieš pavienius asmenis ir nėra nusistatyta, vyriausybė vokiečiams esanti nepriimtina. H. Gräfe reikalavo, kad Lietuvos laikinoji vyriausybė pati išsiskirstytų arba būtų performuota į tautinį komitetą, arba sutiktų bendradarbiauti kaip pagalbinė tarnyba (pavadinta Pasitikėjimo taryba – Vertrauensrat), pavaldi vermachto vadovybei. Jeigu Lietuvos laikinoji vyriausybė nepaisys vokiečių pageidavimų, teigė H. Gräfe, vokiečiai turintys pakankamai priemonių ją likviduoti. Jis atvirai grasino jos narius ištremti į koncentracijos stovyklą.
H. Gräfe buvo gavęs asmeninę A. Hitlerio užduotį likviduoti J. Staliną bei jo artimiausius bendražygius. Tam tikslui įsteigė fronto komandą Cepelin (Sonderkommando unternehmen Zeppelin). Nuo 1942 03 buvo saugumo policijos vadovų mokyklos Berlyne viršininkas. 1943 04 20 jam suteiktas SS oberšturmbanfiurerio laipsnis. Apdovanotas II laipsnio Geležiniu kryžiumi. Žuvo lėktuvo katastrofoje (kitais duomenimus – per autokatastrofą). 1944 04 15 po mirties jam suteiktas SS štandartenfiurerio laipsnis. Buvęs SSRS užsienio žvalgybos vadovas Pavelas Sudoplatovas teigia, kad Antrojo pasaulinio karo išvakarėse H. Gräfe Kaune buvo užverbuotas SSRS specialiųjų tarnybų.
L: P. Stankeras Vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos (SD) vado institucija Lietuvos generalinėje srityje 1941–1944 metais // Karo archyvas t. 21 Vilnius 2006; Lietuvių policija Antrajame pasauliniame kare Vilnius 2008.
458