Hekãtė (Hekatē), graikų mitologijoje – sutemų, nakties šmėklų, kerėjimo deivė. Chtoninė dievybė, jungianti mirusiųjų bei gyvųjų pasaulį: Hekatė buvo ir tamsos, ir mėnulio deivė (artima Selenei). Kaip ir Artemidė, hekatė buvo medžiotoja – lydima daugybės šunų ji medžiodavusi tarp šešėlių, numirėlių, kapinėse. Naktį kartu su vėlėmis Hekatė sklandydavo prie kapų ir kryžkelėse – ten dažniausiai stovėdavo jos atvaizdai, jai būdavo aukojami šunyčiai, juodi ėriukai, medus. Šventas Hekatės gyvūnas – šuo. Buvo vaizduojama aukšta moterimi (kartais – triveide ir šešiaranke, dažnai su gyvatėmis plaukuose), laikančia fakelą rankoje.

1825

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką