Hèlijas (Hēlios), senovės graikų saulės dievas. Titano Hiperiono ir titanidės Tėjos sūnus, aušros deivės Eos ir mėnulio deivės Selenės brolis. Į žėrintį vežimą pasikinkęs ketvertą ugninių žirgų Helijas kiekvieną dieną skrieja per dangų iš rytų į vakarus; nusileidęs vakaruose, auksine valtele plaukia ligi patekėjimo vietos. Iš dangaus matąs visus dievų bei žmonių darbus (nusikaltusius apakinąs).
Helenistiniu laikotarpiu tapatintas su savo tėvu Hiperionu, nuo 5 a. prieš Kristų – su Apolonu.
Helijas buvo vaizduojamas apsuptas spindulių, baisiomis degančiomis akimis, dažniausiai važiuojantis karieta, su saulės rutuliu rankoje. Helijo kulto centras – Rodo sala. Senovės Romoje Heliją atitiko Solis.
1825