hematoencefalinis barjeras

hematoencefãlinis barjèras (hemato… + gr. enkephalos – galvos smegenys), centrinės nervų sistemos fiziologijos mechanizmas, reguliuojantis medžiagų apykaitą tarp kraujo, smegenų skysčio ir nervinio audinio. Susideda iš kapiliarų sienelių, kurios skiria kraują nuo smegenų skysčio, ir neuroglijos ląstelių. Nulemia smegenų skysčio sudėtį, trukdo prasiskverbti iš kraujo į centrinę nervų sistemą kai kurioms cheminėms medžiagoms ir pakitusiems medžiagų apykaitos produktams. Ląstelių membranos, skiriančios kraują nuo smegenų skysčio, pasižymi atrankiniu pralaidumu; pvz., iš kraujo į smegenų skystį dažniausiai nepraeina koloidai, imuniniai kompleksai, antibiotikai, azoto ir salicilo rūgšties druskos, o gliukozė, steroidiniai hormonai, alkoholis, morfijus, strichninas, chloroformas praeina lengvai. Hematoencefalinio barjero terminą 1921 pasiūlė L. Štern (Rusija) ir L. Gautier (Šveicarija).