hematològija (hemato… + gr. logos – mokslas), medicinos šaka, tirianti kraujo ir kraujodaros organų sandarą, funkciją, jų tyrimo metodus, ligas, gydymą. Bendroji, arba teorinė, hematologija tiria kraujodaros organų ir kraujo formavimąsi (embriogenezę ir morfogenezę), sandarą, sudėtį ir fiziologiją; klinikinė hematologija – kraujo sistemos ligų etiologiją, patogenezę, patomorfologiją, kliniką ir gydymo metodus. Transfuzinė ir transplantacinė hematologija tiria kraujo ir jo sudedamųjų dalių, jo pakaitalų, kaulų čiulpų naudojimą gydymui. Hematologija susijusi su anatomija, fiziologija, patologija, histologija, biochemija, imunologija, farmakologija, radiologija.
Hematologijos mokslą pradėjo plėtoti W. Harvey (Anglija). 1616 jis ištyrė ir aprašė širdies bei kraujagyslių sistemą bei kraują. 1660 M. Malpighi, stebėdamas kraują mikroskopu, aprašė šuns kapiliarus ir raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). 1667 J. B. Denis (Prancūzija) sėkmingai perpylė žmogui avies kraujo. 1684 A. van Leeuwenhoekas t. p. tyrė kraujo kapiliarus, pirmasis aprašė žmogaus eritrocitus. 1795 P. S. Physikas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pirmasis sėkmingai atliko žmogaus kraujo perpylimą.
18 a. viduryje W. Hewsonas (Didžioji Britanija) patikslino eritrocitų sandaros aprašymą, tyrė limfinę sistemą, įrodė, kad fibrinas dalyvauja kraujo krešėjime. 1830 A. Buchananas (Didžioji Britanija) nustatė fibrino cheminę sandarą. 1840 M. Schultze (Vokietija) su kitais aprašė trombocitus, 1843 T. Addisonas – piktybinę anemiją, 1879 O. Hammarstenas (Švedija) išgrynino fibrinogeną, P. Ehrlichas tais pačiais metais atrado eozinofilus ir putliąsias ląsteles, 1891 aprašė bazofilinius leukocitus, atsirandančius kraujuje sergant mieloleukemija. Ypač svarbus hematologijos mokslo pažangai buvo 1901 K. Landsteinerio A, B ir O kraujo grupių atradimas; 1902 A. Decastrello ir A. Sturli (Italija) atrado ketvirtąją – AB kraujo grupę. 1905 P. Moravitzas (Vokietija) paskelbė kraujo krešėjimo teoriją, pripažįstamą iki šiol, 1912 R. Lee ir P. D. White’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasiūlė metodą kraujo krešėjimo laikui skaičiuoti (krešėjimo laikas pagal Lee‑White’ą). 1925 K. Landsteineris ir P. Levine’as atrado daugiau kraujo grupių – M, N ir P. 1932 Leningrade (Rusija) įkurtas pirmasis kraujo bankas. 1934 G. H. Whipple’is, G. R. Minot ir W. P. Murphy (Jungtinės Amerikos Valstijos) nustatė, kad piktybinę anemiją sukelia vitamino B12 trūkumas ir pasiūlė jos gydymą. 1939 K. Landsteineris, P. Levine’as ir R. E. Stetsonas (Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė apie rezus (Rh) faktoriaus atradimą. 1940 E. Cohnas (Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė kraujo plazmos frakcionavimą etanoliu, J. Eliotas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pirmąsyk sėkmingai perpylė albuminą. 1950 G. Elion (Jungtinės Amerikos Valstijos) atrado vaistus leukemijai gydyti. 1952 paskelbta, kad hemofilijos A ir B yra skirtingos ligos, 1954 atrasti vaistai hemofilijai gydyti. 1956 E. D. Thomas (Jungtinės Amerikos Valstijos) atliko pirmąją kaulų čiulpų persodinimo operaciją. J. Dausset (Prancūzija) atrado (su kitais) žmogaus leukocitų antigeną (Human Leucocyte Antigen, HLA) – baltymą, padedantį imuninei sistemai atpažinti ir kovoti su bakterijomis, virusais ir dalyvaujantį transplantato atmetimo reakcijose. 1964 R. G. MacFarlane’as (Didžioji Britanija) paskelbė krešėjimo kaskadų hipotezę. 1972 aprašyti aferezės (kraujo kūnelių ir plazmos atskyrimo ir perpylimo tam pačiam ligoniui) metodai. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje vis plačiau taikant elektroninę mikroskopiją, imuninius ir genetinius tyrimus, nustatyta daugelis kraujo ligų priežasčių ir mechanizmų, atrasta naujų gydymo metodų.
Lietuvoje
Hematologijos problemos 20 a. nagrinėtos Vilniaus universitete (J. Jurša, P. Steponėnas), Vytauto Didžiojo universitete (P. Mažylis, V. Labokas), Lietuvos sveikatos mokslų universitete (A. J. Kondrotas, L. Lukoševičius, T. Šiurkus).
Nuo 21 a. pradžios Vilniaus universitete kraujo ligų diagnostiką ir gydymo metodus tiria J. Balsys, L.Ragelienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitete – R. Griniūtė.
L: V. Labokas Kraujo transfuzija ir jos reikšmė Kaunas 1938; T. Šiurkus, J. Šiurkus Kraujo perpylimas Kaunas 1959, Kraujas medicinoje Kaunas 1968; J. Jurša Kraujo sistemos fiziologija Vilnius 1976; L. Lukoševičius ir kt. Kraujo biochemija Kaunas 1980; L. Ragelienė Vaikų hematologija Vilnius 2003.
737