Henri de Toulouse‑Lautrec

Henri de Toulouse‑Lautrec

de Toulouse‑Lautrec Henri (Anri de Tulzas-Lotrèkas), tikr. Henri‑Marie‑Raymond de Toulouse‑Lautrec Montfa 1864 11 24Albi 1901 09 09Château de Malromé (prie Bordeaux), prancūzų tapytojas, grafikas. 1882–87 mokėsi Paryžiuje akademistinės pakraipos tapytojų L. Bonnat, F. Cormono studijose. Domėjosi spalvotais japonų medžio raižiniais, P. Cézanne’o, P. Gauguino, labiausiai – E. Degas tapyba.

Kūryba

Ankstyvojoje kūryboje ryšku impresionizmo įtaka (šviesus koloritas, atviros kompozicijos). Vėliau suformavo savitą stilių, kuriam būdinga fragmentiškos kompozicijos, ryškūs kontūrai, stilizuotas piešinys, ekspresyviai štrichuotos didelės spalvinės plokštumos, sodrių, dažniausiai šaltų spalvų koloritas.

Nutapė paveikslų su Paryžiaus (daugiausia Monmartro) naktinio gyvenimo, bohemos, kavinių, kabaretų, cirko, kitų pramogų scenomis (Fernando cirke 1888, Šokis Moulin Rouge’e 1890, Moulin de la Galette kavinės kampelis 1892). Juose nepagražintai (satyriški judesiai, gestai, mimika) vaizdavo aktorius, šokėjus, prostitutes. Nutapė psichologinių portretų (Vincento van Gogho portretas 1887, Dama su šuniuku 1891, Modistė 1900). Sukūrė pastelių, grafikos kūrinių: piešinių (Y. Guilbert portretai, 1894–1898), žurnalų iliustracijų, afišų, karikatūrų. Svarbi kūrybos sritis – plakatai; jiems H. de Toulouseʼas‑Lautrecas vienas pirmųjų suteikė meno kūrinio statusą. Dauguma jų – spalvotos litografijos (Aristide’as Bruant’as 1892, Jane Avril Paryžiaus sode 1893), būdinga dekoratyvios supaprastintos formos, lenktos linijos, juoda, rūdžių raudona ir balta spalva. H. de Toulouseʼo‑Lautreco kūryba turėjo įtakos G. Seurat, V. van Goghui, art nouveau tapybai, plakato menui. Albi 1922 įkurtas H. de Toulouseʼo‑Lautreco muziejus.

H. de Toulouse‑Lautrec. Moulin Rouge’e (aliejus, 1892, Čikagos meno institutas)

-Tulūz-Lotrekas; -Tulūz Lotrekas

1664