Giraud Henri Honoré (Anri Onorė Žirò) 1879 01 18Paryžius 1949 03 11Dijon, Prancūzijos karo veikėjas. Armijos generolas. 1900 baigė Saint-Cyro karo akademiją; tarnavo Tunise, Maroke. Dalyvavo I pasauliniame kare. Nuo 1919 Sąjungininkų operacinių pajėgų biuro viršininkas Konstantinopolyje. Per 1921–26 Rifų karą Maroke buvo maršalo L.G. H. Lyautey štabo viršininkas. 1927–30 dėstė Paryžiaus aukštojoje karo mokykloje. II pasaulinio karo pradžioje buvo 7‑osios, nuo 1940 05 15 – 9‑osios armijos vadas; pateko į nelaisvę. 1942 04 pabėgo į neokupuotą Prancūzijos dalį (rėmė H. Ph. Pétaino vyriausybę, bet atsisakė bendradarbiauti su Vokietija), vėliau – į Gibraltarą. 1942 12–1944 04 Prancūzijos Šiaurės ir Vakarų Afrikos civilinis ir karinis viršininkas (pakeitė žuvusį admirolą F. Darlaną). 1943 06–11 Prancūzijos nacionalinio išsivadavimo komiteto vienas vadovų (kitas – Ch. de Gaulle’is), Kasablankos konferencijos (1943) dalyvis. 1944–49 Aukščiausiosios karo tarybos pirmininko pavaduotojas. 1946 Konstitucinės Asamblėjos deputatas.
Henri Honoré Giraud
Autobiografinės knygos Mano pabėgimai (Mes Evasions 1946), Vienintelis tikslas – pergalė. Alžyras 1942–1944 (Un seul but, la victoire: Alger 1942–1944 1949).